Svarbiausia – padėti žmogui
Jauno darbuotojo atėjimas į ligoninę neretai sutampa su entuziazmu, naujomis idėjomis ir jų įgyvendinimu. Rugsėjo pradžioje darbą ligoninės Chirurgijos skyriuje pradėjęs angiochirurgas M. Chamsinas per trumpą laiką tapo žinomas. Ne vien dėl to, kad daug dirba. Jaunas gydytojas sako, kad būna, kai iš ligoninės neišeina 12 valandų per parą. Grįžus į bendrabutį, kuriuo jaunus specialistus aprūpina gydymo įstaiga, norisi tik pailsėti, pavalgyti ir eiti miegoti. Ypač pirmosios savaitės buvusios sunkios, bet dabar po truputį apsipranta ir tampa lengviau.
Dirbti negailint jėgų labiausiai motyvuoja puikios darbo sąlygos, darnus, draugiškas ir profesionalus kolektyvas. Visi pasirengę kuo daugiau padėti žmogui. Kraujagyslių chirurgai ne tik operuoja, jie ir konsultuoja, atlieka echoskopijas, intervencines procedūras, tad galimybių padėti žmogui išties daug. Kraujagyslių chirurgai ne tik operuoja, jie ir konsultuoja, atlieka echoskopijas, intervencines procedūras, tad galimybių padėti žmogui išties daug, rašoma pranešime spaudai.
Šios minties vedini drauge su kolega Tomu Ptašinsku, artėjant Pasaulinei aortos dienai, kuri minima rugsėjo 19 dieną, surengė akciją, kurios metu kvietė gyventojus nemokamai išsitirti dėl aneurizmos.
Akcijos metu atliktas 141 echoskopijos tyrimas. Susidomėjimas buvo didžiulis, žmonės stovėjo gyvoje eilėje ir laukė tyrimo. Rezultatai medikams buvo džiuginantys, nes jos metu nustatytos patologijos ir bus galima laiku pradėti gydymą. Net dvylikai pacientų nustatytas rizikingas pilvo aortos dydis, kurio kliniką būtina kruopščiai stebėti. O vienam pacientui rasta 5,2 cm dydžio pilvo aortos aneurizma. Gydytojas sako, kad esant 5,5 cm pilvo aortos aneurizmai jau rekomenduojamas operacinis gydymas. Žmonės šia akcija taip pat buvo labai patenkinti, nes galėjo išsiaiškinti varginusių negalavimų priežastis.
„Apie išsiplėtusią aortą galime įtarti, stebėdami savo kūno pojūčius. Išsiplėtus aortai, jaučiame pilvo, nugaros skausmus, ties viršutine pilvo dalimi gali atsirasti pulsuojantis guzas. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina kreiptis į šeimos gydytoją“, – sako jaunas specialistas, užkirtęs kelia sunkioms ligoms.
Jaunas angiochirurgas M. Chamsinas turi ir ilgalaikių planų. Jis pastebi, kad ligoninėje nėra savarankiško kraujagyslių chirurgijos skyriaus, yra tik Chirurgijos skyriaus padalinys, o konsultuoja pacientus Ambulatorinės chirurgijos skyriuje.
„Norim, bet tam reikia, kad didesnė būtų mūsų komanda“, – sako medikas, sulaukiantis ir pacientų padėkų, ir vadovų įvertinimų. Mohamadas tvirtai sako, kad nesigaili pasirinkęs Šiaulius, planuoja čia likti ilgam ir įgyvendinti savo profesines ambicijas.
Lietuvoje – ne pirmas iš šeimos
Prieš 13 metų, 2009-aisiais metais, libanietis M. Chamsinas atvyko į Lietuvą studijuoti medicinos. Baigęs Tripolio vidurinėje mokykloje 12 klasių, vaikinas jau žinojo, kad, gavęs mokyklos baigimo atestatą, važiuos į Lietuvą. Šią šalį jau žinojo iš artimųjų ir giminaičių. Drauge su trim broliais ir penkiomis seserimis užaugusiam libaniečiui kelius į Lietuvą pramynė vyresnysis brolis. Jis į Lietuvą išvyko prieš keturiolika metų, įgijo vaikų gydytojo pediatro specialybę ir iki šiol gydo vaikus. Kitas brolis įgijo skubiosios medicinos gydytojo diplomą, irgi dirba skubiosios pagalbos skyriuje. Lietuvoje mokėsi ir dvi seserys – viena odontologė, kita – laboratorijos specialistė.
Pirmasis į Lietuvą prieš 20 metų atvyko dėdė ir, vedęs lietuvę, kurį laiką gyveno Kaune. Dabar su šeima grįžo gyventi į Libaną. „Lietuvą žinojom jau seniai. Dėdei draugas pasakė apie šią šalį ir galimybę čia mokytis medicinos. Mums ši šalis patinka“, – pasakoja Mohamadas ir dėkoja tėčiui verslininkui. Pats įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir vaikus skatino siekti mokslo. Nors Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pasak Mohamado, medicina nebėra tokia prestižinė specialybė kaip anksčiau, tačiau būtent ši sritis paviliojo ne tik šeimos narius, bet ir jį patį.
Įstojęs į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU), kaip ir visi būsimieji medikai, penkerius metus Mohamadas mokėsi bendrosios medicinos. Prisimindamas tuos metus, jaunas gydytojas sako, kad gyvenimas tuo metu buvo nelengvas ir nelabai įdomus, tekdavo daug mokytis. Gyvenau tokiu ritmu: universitetas, namai, kur laiką leidau su kambario draugu ir toliau mokiausi“, – prisimena tuos metus jaunas gydytojas. Bendrauti taip pat tekdavo daugiausiai su užsieniečių grupės kurso draugais, tad net ir lietuvių kalbos beveik neišmoko, nes lietuvių draugų kaip ir neturėjo.
Mohamadas mėgta bendrauti ir kalbasi su visais žmonėmis be išankstinės nuostatos: nežiūrėdamas nei į žmogaus odos spalvą, nei kalbą, nei į religiją. Šiandien jaunas gydytis kalba arabų, anglų, vokiečių ir lietuvių kalbomis.
Nelengvas kelias svajonės link
Baigiantis penktiesiems medicinos studijų metams būsimieji gydytojai turi nuspręsti, kokią medicinos sritį studijuos rezidentūroje. M. Chamsinas jau buvo nusprendęs studijuoti angiochirurgiją (kraujagyslių chirurgiją), tačiau šią svajonę stabdė finansinės galimybės.
Kraujagyslių chirurgijos studijų LSMU valstybė nefinansuoja, tad už mokslą tektų mokėti pačiam. Mohamadas nusprendė rezidentūrą studijuoti Vokietijoje. Pusę metų praleidęs šioje šalyje link savo svajonės nepriartėjo: „Ten siūlė būti šeimos gydytoju ar chirurgu ir žadėjo, kad kitais metais gal bus ir angiochirurgijos studijos. Bet man toks pažadas netiko, nenorėjau veltui metų praleisti”, - pasakoja gydytojas nelengvą kelią svajonės link.
Būsimasis gydytojas M. Chamsinas buvo įsitikinęs, kad kraujagyslių chirurgas labai daug gali padėti žmogui, gali net gyvybę išgelbėti ir žinojo, kad ši profesija ne tik jam labiausiai patinka, bet ir yra labai perspektyvi. Tėvai, žinodami šį sūnaus troškimą, pasitarę su šeimos nariais priėmė sprendimą remti finansiškai sūnaus studijas.
„Be šeimos paramos ir pritarimo dvylika metų studijuoti Lietuvoje nebūtų pavykę. Tėtis pasakė, kad daryčiau taip kaip noriu ir jis visada padės. Aš grįžau į Lietuvą ir įstojau į kraujagyslių chirurgijos rezidentūrą. Dvylika metų – didžiulė šeimos pagalba, bet įstojau, baigiau ir dabar dirbu kaip pirmų metų gydytojas“, – džiaugiasi jaunasis gydytojas sėkme, kurią jam dovanojo ne tik šeima ir palankus likimas, bet ir pasiaukojantis darbas.
