Ūkio ministerija yra parengusi įstatymo projektą steigti šešias laisvąsias ekonomines zonas Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių pramoniniuose parkuose. Savivaldybės spaudžiamos tam pritarti. Kol kas tik alytiškiai atsisakė.
Pritarusios „nusikratytų“ rūpesčio ieškoti parkui valdytojo ir privačių investuotojų – LEZ-o valdytoją parinktų Vyriausybės nurodyta institucija. LEZ-o valdymo bendrovėse esą savivaldybės turėtų balsą – mažiausiai vieną.
LEZ-o įmonėms numatytos pelno mokesčio, nekilnojamojo turto lengvatos. Nuo pelno mokesčio visiškai būtų atleistos pirmuosius šešerius metus, kitus dešimt metų – 50 procentų. Nuo nekilnojamojo turto mokesčio – dešimt metų 100 procentų. Bet joms numatomos rinkliavos, kurias mokėtų LEZ valdymo bendrovei. Valdymo bendrovės veiktų 49 metus.
Esą „lezais“ būtų sukurtos geresnės sąlygos investuotojams pritraukti ir aukštosioms technologijoms vystytis bei kurti naujas darbo vietas. Ūkio ministerijos klerkai aiškinamuosiuose raštuose tikina, jog per metus „lezuose“ po 10 įmonių kurtųsi ir po 70 darbo vietų įsteigtų.
Šiaulių patirtis apkartusi
Šiaulių miesto savivaldybė vieną kartą jau steigė LEZ-ą, bet jis žlugo. Į pramoninį parką dabar jau sukišta per 50 milijonų litų – europinių, valstybės ir Savivaldybės. Pastarosios dalis – 24 milijonai litų. Įrengta infrastruktūra 53 hektarų teritorijos, suformuota 18 sklypų.
Toliau planuojama parką plėsti dar 165 hektarais – iki 218 hektarų, ir dar per 34 milijonus litų investuoti. Bet per trejus pirmuosius parko veiklos metus parko sklypai sudomino vos tris investuotojus.
Dvi sutartys pasirašytos su vietos investuotojais – UAB „Saldos prekyba“ ir UAB „Lietmeta“. Pastaroji baigia statyti įmonę, ir tai kol kas vienintelė nauja įmonė parke.
Dar tikimasi, jog parke naujas įmones statys „Neaustinių medžiagų fabrikas“, bet sutartis dar nėra pasirašyta.
Gelbės Vyriausybė?
Šiaulių meras Justinas Sartauskas mano, jog Vyriausybės įsikišimas ir pramoninių parkų virsmas į „lezus“ padės pritraukti investuotojų.
„Nesulyginti, ką gali meras, o ką gali Ministras Pirmininkas, – teigė „Šiaulių kraštui“ J. Sartauskas. – Arba kokios yra Savivaldybės galimybės ir kokios – tarptautinės bendrovės, kuri valdytų LEZ.“
Meras įžvelgia vienintelę problemą – kaip Savivaldybei atgauti 24 milijonus litų, kurie jau investuoti į pramoninį parką? Buvo imtos paskolos, ir mokamos didžiulės palūkanos.
„Sutiktume perduoti parką Vyriausybei, bet kokia bus galimybė atsiimti šias lėšas? – svarstė meras. – Šis turtas yra mūsų ir neketiname jo padovanoti. Jie iš mūsų jį turėtų išsipirkti arba kapitalizuoti, gal tai galėtų būti mūsų įnašas į LEZ valdymo bendrovę.“
Akmenės rajono savivaldybė į pramoninį parką, kuris sudaro apie 100 hektarų ir kuriame suformuoti 8 sklypai, yra investavusi 0,5 milijono litų. Su europine ir valstybės paramą Akmenės parko kūrimas kainavo apie 6 milijonus litų. Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas įsitikinęs, jog „lezų“ steigimas – teisingas kelias.
„Nutiestais keliais ir vamzdžiais nepritrauksime investicijų, – teigė „Šiaulių kraštui“ V. Mitrofanovas. – Tokių vietų yra ne viena. Dirbti reikia Vyriausybės ir tarptautiniu lygmeniu. Be to, tik mokesčių lengvatos gali pritraukti investuotojus.“
Įmonės spręs pačios
Kas laukia įmonių, jau įžengusių pagal sutartis į pramoninį parką, jeigu jis virs „lezu“? Šiaulių miesto savivaldybė dabar yra įsipareigojusi joms suteikti mokesčių lengvatų – nekilnojamojo turto, žemės nuomos mokesčių. Žemė vienam investuotojui išnuomota 25 metams, kitam – 99 metams.
J.Sartausko teigimu, vyks derybos, bet šios įmonės pačios spręs, ar joms pereiti į LEZ-ą. Jeigu nesutiks – liks už LEZ-o ribų, ir joms galios sutartys, sudarytos su Savivaldybe.
Rūta JANKUVIENĖ
