Perskaičiau ir atrodo vėl išgyvenau tą patį karą kaip kažkada - atrodo vienas prie vieno aprašyta mano situacija. Netgi dukrelei buvo tiek pat metų, kai susirgo leukemija. Tik palaikymą turėjau kur kas mažesnį. Stiprybės semdavausi iš kitų tą pačią bėdą patyrusių tėvelių ir iš tikėjimo Dievu. Mano dukrai šiandien jau 15 metų... Šiandien joje nė žymės neliko to baisaus košmaro. To labiausiai ir linkiu. Stiprybės, ramybės ir vilties jums... Viskas bus gerai :)

telaimina Jus Dievas, mes isgyvenime ta pati ir esame laimingiausi ...