V. Putino klaidos tampa vis akivaizdesnės su kiekviena diena. Niekas jau neneigia, kad Rusiją atstovauja kleptokratų valdžia, kurios lyderiai išgrobstė didžiąją dalį nacionalinių turtų. Tačiau Rusija taip pat pavirto į atstumtąjį, kuris pažeidžia tarptautinės teisės normas, nevengia oficialiai meluoti ir yra įsiskolinęs tarptautiniuose teismuose. V. Putino Kremlius laikosi tokios pasaulėžiūros, kuri kitiems pasaulio lyderiams kelia rimtą nerimą.
Ekonominė V. Putino politika virto katastrofa. Nepaisant visų diversifikacijos pažadų, Rusija išlieka žaliavų ekonomika, itin priklausančia nuo pasaulinių naftos kainų. Patekusi į idealų krintančių naftos kainų, tarptautinių sankcijų ir prekybos embargo sūkurį, Rusija jau šeštą ketvirtį paeiliui murkdosi recesijoje, ir artimiausioje ateityje ji gali tikėtis tik, geriausiu atveju, nedidelio augimo. Žmonių pragyvenimo lygis atitinkamai irgi ritasi žemyn, nepaisant to, kad V. Putinas žada stabilumą ir klestėjimą. Investicijų trūkumas tik dar labiau apsunkina Rusijos ekonomikos ateitį. Ir tik V. Putino biurokratinis aparatas, matyt, išlieka nepakitęs ir nepažeistas. Išgirtieji rezervų fondai greitai bus išnaudoti. Juodai dienai jau beveik nieko nebeliko, o V. Putino pareiškimais jau nebetiki netgi jo draugai.
Ką rusų tauta gavo mainais? Ji gavo Krymą, kuris, anot daugelio rusų, „visada ir priklausė Motinai Rusijai“. V. Putino žvanginimas ginklais tik atkreipė visuotinį dėmesį ir iššaukė baimę, o jo planai grąžinti Rusijai galios valstybės statusą sukelia teigiamas emocijas tiems, kuriems nepatiko SSRS griūtis. Daugelis rusų tapo lengva putiniškos propagandos auka, įteigusia jiems, kad Vakarai trokšta užgrobti jų šalies resursus ir planuoja puolimą, kad konfliktas Ukrainoje tėra tik pirmasis jų klastingo plano etapas. Jie tiki dviejų tariamų CŽV agentų (taip ir nesugebėjusių nuslėpti savo rusiško akcento) pokalbių iššifravimu. Tokių, kurie užsimanė numušti lėktuvą MH-17 ir tai pateikė vienoje iš pačių kvailiausių ir politizuotų pokalbių serijų žmonijos istorijoje. Rusų tėvai ir žmonos tuo metu privalo slapta laidoti savo mylimuosius, žuvusius Ukrainos rytuose.
Skirtingai nuo rusų tautos, „Politbiuras 2.0“ supranta, kokioje padėtyje iš tiesų atsidūrė Rusijos ekonomika, o taip pat, kad rusų ekonomistai, priešingai vyraujančiai nuomonei, – visai ne stebukladariai. Rusijos ekonomika, kuri nustojo augti dar iki Krymo įvykių, liks panirusi į recesiją, kol naftos kainos nepasikels, o tam, tikriausiai, prireiks daugelio metų. Skolose panirusios Rusijos bendrovės nebegali imti kreditų, o Kinija nenori ir negali ateiti joms į pagalbą. Kremliaus produktų importo draudimas privedė prie to, kad infliacijos lygis viršijo 15 proc., šviesmečiais lenkdamas atlyginimų ir pensijų indeksaciją. Kasmetinės tiesioginės pokalbių laidos su rusais metu A. Putinas tik išsakė viltį dėl pasaulinės ekonomikos atsigavimo, beje, pridūręs, kad jiems neverta pergyventi, nes jo Kremliaus ekonomistų komanda viskuo pasirūpins.
„Politbiuras 2.0“ nemato nieko gero ir V. Putino užsienio politikoje. Rusija Krymą aneksavo be vieno šūvio, tačiau jis šaliai kainavo milijardus dolerių, ir šiuo metu pusiasalis paniro dar ir į korupcijos liūną. Nors Vakarų pagalba Ukrainai ir nepasirodė itin efektyvi, tačiau Vakarai visgi nemetė Ukrainos ir, matomai, yra nusiteikę ir toliau aprūpinti ją įrankiais šalies atstatymui. Putino karo dėka susikūrė vieninga Ukraina, kuri nekęs Rusijos dar kelias ateinančias kartas.
Karas Ukrainos pietryčiuose sustiprino prorusiškų separatistų, siekiančių užgrobti teritorijas, pozicijas, tačiau tai visiškai nereiškia, kad Kremlius galės kaip panorėjęs kištis į Ukrainos vidaus politiką. Aprūpindamas separatistus ginklais, Kremlius rizikuoja sukurti sunkiai ginkluotą ir neprognozuojamą jėgą šalia savo pačių sienų. Taip vadinamųjų paliaubų metų, po Minskas-2 susitikimo, Ukrainos kariuomenė sustiprino savo pajėgas, todėl dabar nebėra ir jausmo, kad prorusiški smogikai galėtų ją sudaužyti, net jeigu jiems tai būtų leista „iš aukščiau“.
Akivaizdu, „Politbiurui 2.0“ turėtų kilti klausimas: koks bus kitas V. Putino žingsnis, ar galime mes leisti sau eiti kartu su juo?
Nė vienas iš variantų, kuriuos gali pasiūlyti V. Putinas, negali būti vadinamas geru. Jeigu jis atims ginklus ir kariuomenę iš prorusiškų separatistų, bei nustos juos palaikęs, tai Ukraina vėl pasiims Donbasą, ir V. Putiną su jo „Politbiuru 2.0“ apšauks nevykėliais. Jeigu jis palaimintų naują Mariupolio ar sausumos kelio į Krymą puolimą, Vakarai įves sankcijas, kurios sunaikintų į agoniją panirusią ekonomiką ir sukels grėsmę pačių „Politbiuro 2.0“ narių turtams. Šįkart sankcijos gali smogti SWIFT bankų sistemos atjungimu, kas privestų prie visiško Rusijos finansinių transakcijų sustabdymo. Ir tie, kas praturtėjo dėka V. Putino kleptokratinio režimo, paprasčiausiai žlugtų.
Daugelis prognozuoja neišvengiamą Putino režimo griūtį, tačiau kol kas neaišku, kaip tai nutiks. Būdamas išrinktu šalies prezidentu, V. Putinas turi arba pasitraukti iš posto, arba nustoti egzistavęs. Kai kurie požymiai leidžia teigti, kad procesas prasidės nuo artimiausių V. Putino sąjungininkų puolimo, kuris, sprendžiant iš visko, jau prasidėjo.
Visų pirma, atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tapo opozicijos tinklaraštininko Aleksejaus Navalno, įrodinėjančio, kad V. Putino atstovas nuomojosi jachtą už 500 tūkst. dolerių per savaitę, puolimo taikiniu. V. Peskovas neigia šią informaciją, tačiau nuotraukos, atsiradusios socialiniuose tinkluose, įrodo priešingai. Jau įprastai skandalingi A. Navalno reportažai apie korupciją Rusijoje yra sėkmingai ignoruojami, tačiau šį sykį istorija apie jachtą apkeliavo visų pagrindinių žiniasklaidos priemonių portalus, įskaitant rbc.ru ir pravda.ru. Šalies leidiniai taip pat nepraleido fakto, kad D. Peskovas nešioja laikrodį už 620 tūkst. dolerių, kurio jis niekaip negalėjo įsigyti už savo valstybės tarnautojo atlyginimą.
Antra, artimiausios V. Putino aplinkos narys ir Vakarų sankcijų objektas Vladimiras Jakuninas paskelbė apie savo pasitraukimą iš Rusijos geležinkelių monopolininkės generalinio direktoriaus posto, kad galėtų tapti Kaliningrado srities gubernatoriumi. Pasak vieno iš Rusijos „Forbes“ šaltinių, „jeigu tai iš tiesų buvo atsistatydinimas, tai reiškia, kad per pastarąsias dienas įvyko kažkas labai rimto“. Rusijos žiniasklaidos pranešimuose yra pažymima, kad V. Jakuninas atsisakė atskleisti savo pajamų šaltinius, nes tokie klausimai nėra aptarinėjami padorioje publikoje. Tačiau Rusijos korupcijos židinius viešinantis A. Navalnas užpildė ir šią tuštumą, paviešinęs nekuklų V. Jakunino nuosavybės sąrašą.
Trečia, „senas V. Putino vaikystės draugas“, verslininkas Genadijus Timčenka tapo aršios pusiau valstybinio laikraščio „Vedomosti“ kritikos objektu. Viename iš leidinio straipsnių yra teigiama, kad „nuo Vakarų pasaulio amerikiečių sankcijomis izoliuotas“ G. Timčenka neteko galimybių lankytis savo paties viloje netoli Ženevos ežero, todėl įsikūrė buvusio TSKP pirmojo sekretoriaus Nikitos Chruščiovo rezidencijoje. Vėliau straipsnyje vardijami abejotinos reputacijos D. Timčenkos verslo partneriai, kurie savo neskaidrius verslus naudoja sandėriuose su „Rosneft“, „Surgutneft“ ir „Transneft“, su kuriais neįmanoma net pradėti derybų be gerų ryšių pačiame aukščiausiame lygyje. Energetikos prekybos gigantas „Gunvor“, kurio pusė akcijų iki sankcijų įvedimo priklausė D. Timčenkai, šioje istorijoje užima svarbų vaidmenį. Pasak jau ne vienerius metus pasirodančių gandų, „Gunvor“ yra pagrindinis multimilijardinio V. Putino turto šaltinis. Anksčiau D. Timčenkos ir „Gunvor“ reikalų aptarimas oficialiojoje žiniasklaidoje buvo neįmanomas dalykas.
Ketvirta, buvęs V. Putino asmeninis apsauginis ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus pajėgų vadas Viktoras Zolotovas tapo žiniasklaidos atakos auka, kai viename iš leidinių, susijusių su saugumo tarnybomis, pasirodė straipsnis „Visa giminė vienoje troboje“. Kaip ir kitais atvejais, šiame straipsnyje buvo pateiktas išsamus žemių, butų ir kitų V. Zolotovo turtų sąrašas.
Publikacijos pabaigoje autorius faktiškai apkaltina buvusį V. Zolotovo vadą Vladimirą Putiną: „Jeigu buvęs V. Putino apsauginis sugebėjo valstybės tarnyboje užsidirbti daugiau nei milijardą, tai ką jau kalbėti apie tuos, kuriuos jis saugojo. Tai būtent tas atvejis, kai tyla – Zolotovas (rus. Zolot – auksas).“
Atkreipkite dėmesį, kalbama būtent apie vidaus kariuomenę, kuri bus atsakinga už gatvių demonstracijų ir riaušių vaikymą – tai, galima sakyti, itin svarbios pareigos.
Kai kurie analitikai aiškina šiuos įvykius tuo, kad V. Putinas praranda interesą savo draugų atžvilgiu ir nori atnaujinti savo artimiausiųjų ratą. Tačiau, labiau tikėtina, kad taip nėra. Matant, kaip griūna ekonomika, o situacijai Ukrainoje pasiekus aklavietę, V. Putinui būtina tikėtis visų savo draugų paramos, ypač tų, kuriuos užgriuvo kaltinimai korupcija ir kurie gali žinoti jo paties korupcijos detales. Diktatoriams nėra jokių šansų išlikti valdžioje, jeigu jie palieka savo sąjungininkus – ypač sunkiais laikais.
Dabartiniu metu, labiausiai tikėtina, vyksta kažkokia kova dėl valdžios, kurios viename iš taikinių atsidūrė pats V. Putinas. Puolimo taktika yra klasikinė: iš pradžių būtina pašalinti boso parankinius.
Nors kai kas tvirtina, kad bet kokia nauja valdžia, atėjusi iš „Politbiuro 2.0“, bus ne ką geresnė už V. Putiną, Rusijos analitikas Andrejus Piontkovskis laikosi kitos nuomonės. Jis tvirtina, kad Rusijos elito atstovai siunčia ženklus Vakarams apie tai, kad „viskas išsispręs artimiausiomis savaitėmis“.
Turėjome melagingų pavojaus signalų ir anksčiau. Galimai, tai tik dar vienas toks atvejis, tačiau, dabar mes jau bent galime įžiūrėti tą kelią, kuris veda į V. Putino režimo pabaigą. Reikėtų pažymėti, kad V. Putinas rugpjūčio 19-ąją, pučo prieš Michailą Gorbačiovą metines, praleido Kryme. Ir nereiktų pamiršti, kad ten jis kartu su savimi pasiėmė keturis pagrindinius savo vyriausybės narius, kurie, greičiausiai, turės rinkti jo įpėdinį. Prisiminkite: laikyk draugus arti, o priešus – dar arčiau.
