Ponia Marytė Chrimlienė yra vagilė? Kelerius metus ji laikė įjungtus visus savo elektros prietaisus dieną ir naktį. Vandens siurblį šita ponia kankino net 48 valandas per parą.
Dabar jau ją pagavo ir liepė per 15 kalendorinių dienų sumokėti 18 tūkst. litų žalos, kurią esą patyrė vienas iš "Leo LT" čiuptuvų - Rytų skirstomieji tinklai (RST). Teisingumas triumfuoja!
Pelnas iš oro.
Iš tiesų su teisingumu M.Chrimlienės egzekucija neturi nieko bendra. Antanas Miškinis, Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas, sako, kad taip per metus RST užsidirbo 2 mln. litų. "Tai jų grynasis, niekur neapskaitytas, pelnas. Grynasis pelnas nieko nedarant: iš oro, iš vandens - be jokių sąnaudų," - sako A.Miškinis.
Nors RST deklaruoja pernai dirbę nuostolingai, jų direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Žukauskas dėl to asmeniškai nenukentėjo. "Koks jūsų atlyginimas?" - klausiame V.Žukausko. "Dvidešimt vienas tūkstantis trys šimtai litų", - atsako žmogus. Klausiame jo kolegos, asmeniškai atsakingo už "vagių" gaudymą ir baudimą be tyrimo ir teismo, Kęstučio Tubio (buvusio policininko), kiek vertos jo paslaugos: "Penkiolika tūkstančių."
Inkvizicija
Teisė monopolininkams taip pinigautis įrašyta skandalingai pagarsėjusio dabar jau buvusio ūkio viceministro A.Ignoto pasirašytose taisyklėse, reguliuojančiose monopolininkų santykius su vartotojais. Tos taisyklės leidžia elektros skirstytojams, jei jiems kyla įtarimas, kad vartotojo elektros apskaitos prietaisas yra netvarkingas, tą prietaisą nulupti nuo sienos, išsivežti, o paskui liepti vartotojui sumokėti už "žalą". Jeigu tas nemoka, jam tiesiog nutraukiamas elektros tiekimas.
Žala skaičiuojama dviem būdais. Jeigu vartotojas yra klusnus ir į savo namus įleidžia tikrintojus suskaičiuoti elektros prietaisų, tai žala apskaičiuojama taip, lyg visi tie prietaisai būtų veikę visą parą tiek mėnesių ir metų, kiek tik sugalvoja baudėjai. Jeigu vartotojas aikštijasi, tai "Leo LT" leista žalą apskaičiuoti pagal elektros įvado galingumą taip, lyg vartotojas kiaurą parą būtų naudojęs visą galimą galią "Leo LT" atstovo sugalvotą laiko tarpą.
M.Chrimlienė drebančiomis rankomis varto atsiskaitymų knygelę, kur užfiksuoti kasmėnesiniai mokėjimai už elektrą. Tačiau tai niekaip neatsilieps "žalos" dydžiui. Sumokėtos sumos iš duoklės elektros skirstytojams neišskaičiuojamos.
V.Žukauskas, RST generalinio direktoriaus pavaduotojas, aiškina, kad šitaip nuskalpuoti vartotojai "dažniausiai supranta, gailisi ir daugiau to nebedaro". Bet štai pasitaiko tokių, kurie skundžiasi, kviečiasi žurnalistus ir mėgina pakeisti A.Ignoto monopolininkams padovanotas Elektros energijos vartojimo ir tiekimo taisykles.
LNK "Paskutinei instancijai" pavyko prasmukti ten, kur monopolininkai dorojasi su savo vartotojais. Keli saugomi barjerai - ir atsiduri prie posėdžių salės durų. Ten gal kokie 5-6 drūti vyrai ir niekšas vartotojas. Kiek vėliau mums V.Žukauskas paaiškino, kad vartotojas gali ateiti ne vienas, su gynėju ar užtarėju. Tačiau mus iš tos salės išvijo, nors ponia Marytė ir aiškino, kad mes su ja. "Mes neviešinam komisijos darbo. Ačiū už bendravimą," - burbėjo vienas elektros komisarų, krūtine išstumdamas žurnalistę iš elektros inkvizicijos kambario.
Išvijo, bet mes savo klausimą vis dėlto pateikėme vėliau: "Pone Žukauskai, kuo skiriasi "hidroforas" nuo vandens siurblio?" "Nežinau, gal ten tokia vandentiekio sistema?"- mykia RST atstovas. Bet ponios Marytės namuose tėra įtaisas, kurį galima pavadinti arba hidroforu, arba vandens siurbliu? "Tam ir yra komisija, kad išsiaiškintume", - taikosi V.Žukauskas ir aiškina, jog vartotojas turi pateikti dokumentus ir įrodyti, kad monopolininko atstovas, atvykęs pas ponią Marytę, buvo žioplys ir įrašė vieną daiktą dviem pavadinimais.
"Žmonės eina konvejeriu, be perstojo, ir ten toks, kaip aš įsivaizduoju, gana karštas spektaklis vyksta. Sėdi, žodžiu, kaip karo tribunole trys... Sprendžiantieji - gerai įmitę ir savim patenkinti - ir jeigu pamato nors menkiausią pasipriešinimą, pradeda daužyti kumščiu į stalą, kelti toną, rėkti, karščiuotis. Ta prasme sukeliama tokia psichologinė įtampa, kad iš tikrųjų žmogus, neturėjęs tokių reikalų, sutrinka", - pasakoja Seimo narė Rūta Rutkelytė, pamėginusi apginti terorizuojamus vartotojus. Ji net griebė už atlapų partijos kolegą energetikos ministrą. Jis pažadėjo iki balandžio 5-osios vartotojų terorui padaryti galą. Tačiau "Leo LT" reikalai užgožė vartotojų interesų gynimą.
Prieš fiziką
Elektros skirstytojai gali savo vartotojus užpulti ir po vieną, ir ištisomis kaimenėmis. Pavyzdžiui, kelis šimtus pensininkų vienu metu. Vakarų skirstomųjų tinklų ("VST") Kauno apylinkėse įtempti santykiai su sodininkais.
Česlovas Pijoraitis, sodininkų bendrijos "Šatijai" pirmininkas, pasakoja, kad dvi savaites papirmininkavęs buvo iškviestas į tokią pat, kaip ir ponia Marytė, komisiją. "O, sako, laba diena, atėjo vagys! Labai sutrikau, kadangi pastatas solidus, kabinetai dideli, sėdėjo apie 8 žmones. Klausiu: "Kur vagys, kokie vagys, ką turite omeny, ką tai reiškia?" O jie aiškina: "Jūs iš "VST" esat pavogę elektros energijos už 65 tūkst. litų."
Ponas Česlovas pasakoja tokią pat apvaginimo istoriją. Atvažiavo tikrintojai, jiems "nepatiko" skaitiklių plombos, jie tuos skaitiklius nusikabino ir išsivežė nenustatyta kryptimi. Tada - komisija ir 65 tūkst. litų pretenzija. "VST" suskaičiavo ją taip, lyg vandens siurblys ir laistymo sistema būtų veikusi kiaurus metus (taigi, ir žiemą) visą parą. Č.Pijoraitis gynėsi, derėjosi ir galop ta "žala" sumažėjo iki 7 tūkst. litų.
Čia - įdomiausia dalis. Tiesiog - įkaito drama. Klausiame: "Tai palaukit, pavogė kas nors tą elektrą, ar ne?" Išgirdęs klausimą, ponas Pijoraitis visai rimtai ėmė pasakoti fizikos dėsnius, kurie lemia, kad elektros energija tam tikromis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo sodininkų, virsta šilumine energija, todėl "VST" patiria nuostolių. "Bet juk tai - ne vagystė?" "Ne, nevagystė", - atsako pašnekovas, tačiau "VST" vis tiek pareikalavo sumokėti. Už tai, kad vis dar neišrastas superlaidininkas.
Tačiau tuo sodininkų bėdos nesibaigė, nes "VST" atsisakė vykdyti įstatymą ir savo žinion perimti sodininkų nuosavybę - elektros tinklą. Atrašė, kad perims tik tada, jei sodininkai dar primokės, mat jų turtas - "neigiamos vertės" - minus 288 tūkst. 470 litų.
"VST" teisininkas Linaras Dargis mums paaiškino, kad, kaip žinoma, neigiamos turto vertės negali būti, tačiau - yra. "Paimkim paprastesnį objektą - automobilį. Visiškai seną, 20 metų senumo. Jo likutinė vertė - gal 100 litų, bet tam, kad jis atitiktų techninius reikalavimus, reikia įdėti pakankamai lėšų", - aiškina "VST" atstovas apie tai, kaip buvo įvertintos sodininkų transformatorinės, kuriomis "VST" faktiškai naudojasi ir vargo nemato.
"Iš tiesų vartotojas turi galimybę kreiptis į mus su prašymu ir mes visada esame pasirengę išdėstyti tas pinigų sumas tam tikromis dalimis, kad vartotojui finansiškai kuo mažesnė našta būtų", - aiškina L.Dargis. Sodininkų skaičiavimais, jeigu paisytų "VST" pageidavimų, jiems reikėtų atiduoti savo turtą ir dar primokėti pusę milijono. Ir toks monopolininkų išsidirbinėjimas yra įteisintas korumpuotų politikų bei valdininkų sukurptuose teisės aktuose.
Veja investuotojus
"VST" ne tik smaugia savo smulkius vartotojus. Seimo narė A.Stancikienė surinko duomenis, kad jie jau nustatinėja, kas gali investuoti Lietuvoje, o kam ta privilegija nebus suteikta.
Prieš keliolika mėnesių investicijų Lietuvoje atsisakė pasaulinė informacinių technologijų milžinė "Google". "Lietuvos žinių tyrimo" duomenimis, "VST" nesuteikė galimybės jiems prisijungti prie elektros tinklo apeinant skirstomuosius tinklus, t. y. nesumokėjus duoklės skirstytojui.
A.Stancikienė mini ir dar vieną atvejį. "Buvo dar viena kompanija - "ELKEM carbon", kuri norėjo Klaipėdoje statyti katodų gamybos įmonę ir būtų investavusi 400 mln. eurų", - pasakoja Seimo narė ir aiškina, jog investuotojas pasirinko Latviją todėl, kad ir jam "VST" neleido prisijungti prie elektros tinklo apeinat skirstytojus.
"Jeigu tai iš tikrųjų pasivirtintų, kad tokios didžiulės investicijos vien dėl to nukeliavo į Latviją, aš manau, čia prireiktų ir prokuratūros įsikišimo", - sako A.Stancikienė.
Iš mūsų, paprastų vartotojų, kurie negali pasitraukti į Latviją, skirstytojai lupa didžiausią kainą Europos Sąjungoje. "Centais - kiek išeina nuo kiekvienos kilovatvalandės?" - klausiame pono V.Žukausko. "Nu, tai 11,49 cento", - sako jis ir aiškina, kad bendrovė - vos dūsuoja: "Praėjusiais metais buvo minusas." Bankrutuoja? "Mes nebankrutuojame", - patikino monopolininko samdinys. A.Stancikienės duomenimis, monopolininkams realius (ne buhalteriškai pakoreguotus) antpelnius garantuotų ir 10 centų sumažinta elektros kaina.
