Lazdynų baseinas nesulaukia, kada savivaldybė grąžins skolas Seimo narys J.Narkevičius siūlo steigti Lentvario savivaldybę Vilniaus savivaldybės kontrolierius Š.Skučas į darbą grįžti nebenori Vilniaus darželiuose liko apie 490 laisvų vietų
11 tūkst. gyventojų turintis Lentvaris būtų gardus kąsnelis į visas puses besipučiančiam Vilniui, tačiau Trakai auksinius kiaušinius surenkamų mokesčių pavidalu dedančio miesto atiduoti nesiruošia.
Jaučiasi vilniečiai
Patys lentvariečiai greičiau save priskiria vilniečiams nei Trakų gyventojams. Miestelio gyventojų ryšys su sostine taip pat kur kas artimesnis nei su savivaldybės centru – Trakais. Dauguma lentvariečių dirbti važinėja į sostinę, kreipiasi į Vilniaus gydymo įstaigas, leidžia vaikus į sostinės mokyklas ar darželius.
Jų sumokamas gyventojų pajamų mokestis gerokai papildo Trakų savivaldybės biudžetą, nors lentvariečių pinigų nemaža dalis taip pat uždirbama sostinėje.
Tad nenuostabu, kad vėl į viešumą keliamas siūlymas prijungti Lentvarį prie Vilniaus.
Svarsto ne pirmą kartą
Lentvario atskyrimo nuo Trakų klausimas iškyla jau ne pirmą kartą. Tačiau, ko gero, ryškiausias mėginimas prijungti miestą prie sostinės buvo 2002 m. Anuomet buvo surinkti 3 tūkst. Lentvario gyventojų parašų, gautas Vilniaus savivaldybės pritarimas, tačiau sprendimą blokavo Trakai.
Šiandien tikimybė, kad Lentvaris taps Vilniaus dalimi, dar labiau miglota. Pirmiausia todėl, kad kalbos apie miesto prijungimą ar perdavimą pagimdė atskiros Lentvario savivaldybės įkūrimo idėją.
Remiasi Elektrėnų pavyzdžiu
Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas tokią mintį taip pat linkęs palaikyti. Jo nuomone, Lentvaris su visa esama infrastruktūra galėtų puikiai išsilaikyti, o tokių kadaise nuo Trakų atsiskyrusių savivaldybių – Vievio ar Elektrėnų – pavyzdys rodo, kad savarankiškumas skatina spartesnę savivaldybės raidą.
Pavyzdžiui, Elektrėnų savivaldybė, kuri buvo tik Trakų savivaldybės dalis, šiandien gali pasigirti didžiausiu Lietuvoje vidutiniu atlyginimu.
„Jeigu jau atsiskirti nuo Trakų, tai geriausia tapti atskira savivaldybe. Vilnius mūsų netraukia, nes matome Grigiškių pavyzdį. Prijungus šį miestą prie Vilniaus, jis tapo, ko gero, prasčiausiu ir prasčiausiai prižiūrimu rajonu. Gyvenimo kokybė jame tikrai nukrito“, – tikino seniūnas.
Pasak seniūno, Vilnius Lentvariui šiuo metu negali pasiūlyti nieko, ko šis neturėtų. Miestas turi gerą susisiekimo su sostine sistemą, seniūnijoje veikia per 80 gamyklų, o tai darbo vietos, kurių vien lentvariškiai užpildyti negali. Tad visiškai natūralu, kad dalis gyventojų vyksta dirbti į Vilnių, tačiau neką mažiau žmonių iš kitų miestų ir miestelių atvyksta dirbti į Lentvarį.
„Jie negali mums pasiūlyti geresnio susisiekimo, nes dabar kas 10–15 minučių į Vilnių važiuoja autobusai, mikroautobusai, traukiniai. Vidutinė kaina bet kuriuo transportu – apie 3 litus. O tai tiek pat kiek Vilniuje“, – pabrėžė V.Rukšėnas.
Lentvaryje taip pat yra platus vaikų darželių, mokyklų tinklas, nemaža rekreacinė zona.
„Kalbėdami apie prijungimą jie žada pigesnį vandenį, bet juk vamzdynai liks tie patys, savikaina ta pati. Juk nebus atitiestas atskiras vamzdis iš Vilniaus centro?“ – retoriškai klausė seniūnas.
Plaukia didelės investicijos
Neoficialiai pakalbinti Trakų savivaldybės nariai tikino Lentvario Vilniui neatiduosiantys. Tai liudija ir pastaruoju metu į miesto infrastruktūrą investuojamos lėšos.
„Tenka pripažinti, kad Lentvaris ilgą laiką buvo apleistas, tačiau dabar į jį vien artimiausiu metu suplanuota investuoti per 15 mln. litų. Tai lėšos, kurios pakels gyvenimo kokybę Lentvaryje iki miegamųjų rajonų Vilniuje lygio. Be to, Trakų savivaldybės lygiu tai yra labai nemaži pinigai ir po tokių investicijų miesto Vilniui niekas neatiduos“, – teigė neminėti pavardės prašęs vienas Trakų rajono savivaldybės tarybos narių.
V.Rukšėnas taip pat patvirtino, kad miestui tvarkyti pradėti skirti nemaži pinigai. „Pagaliau realiai pradėta kalbėti apie pervažos problemos sprendimą. Įrengėme vaikų žaidimų aikšteles, keičiame vandentiekį. Tvarkomas dvaro parkas, tik, deja, paties dvaro tvarkyti negalime, nes jis yra privatus ir tai didelė problema. Ar Vilnius su savo praskolintų biudžetu bus pajėgus įgyvendinti visus šiuos projektus ir ar jam rūpės miesto pakraščiu tapęs Lentvaris?“ – svarstė seniūnas.
Dalijasi konservatoriai ir lenkai
Konservatorius Paulius Saudargas pateikė siūlymą Lentvarį iš Trakų rajono savivaldybės perduoti Vilniaus miesto savivaldybei.
P.Saudargo tvirtinimu, jungtis prie Vilniaus pageidauja patys Lentvario gyventojai, sutinka ir Vilniaus miesto savivaldybė, tik kelią tokiai iniciatyvai anksčiau yra užkirtusi Trakų rajono savivaldybė.
Pasak P.Saudargo, apie 80 proc. Lentvario gyventojų dirba Vilniuje, tačiau jų mokamas gyventojų pajamų mokestis yra įskaitomas į Trakų rajono savivaldybės biudžetą, o ši savivaldybė, pasak parlamentaro, Lentvariui skiria nepakankamai dėmesio.
Prieš kelias dienas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Seime Jaroslavas Narkevičius parengė ir parlamente įregistravo siūlymą steigti naują – Lentvario – savivaldybę. Jo nuomone, Lentvario priklausymas Trakų rajonui neleidžia efektyviai spręsti miesto problemų. Be to, Lentvaris turi miesto teises nuo 1949 m. bei yra susiformavęs kaip savarankiškas administracinis vienetas.
„Priklausymas Trakų rajonui nulemia nepakankamą Lentvario – didžiausios rajono gyvenvietės pagal gyventojų skaičių – reprezentaciją rajono lygmeniu sprendžiant gyvenvietei aktualias ekonomines bei socialines problemas. Tai yra suprantama ir nulemta Trakų kaip istorinės ir svarbią reikšmę Lietuvos valstybingumui turinčios vietovės statuso“, – teigė J.Narkevičius.
Andrejus Žukovskis
