Jau daugiau nei pusmetį viešojoje erdvėje aptarinėjami lietuvių ir lenkų santykiai bei švietimo klausimai net ir po daugybės įvairių diskusijų tebėra neišspręsti, o kovo 17 d. rengiama protesto akcija bei vienos iš Lenkijoje veikiančių radikalių organizacijų noras atvykti į ją dar labiau komplikuoja situaciją.
Lenkų tautininkų organizacijos akcija „Marsz Niepodległości“ („Nepriklausomybės maršas“) socialiniame tinkle „Facebook“ organizuoja kelionę į Vilnių ir ragina vykti ne tik apžiūrėti miesto, bet ir „palaikyti lenkišką švietimą“. Ši organizacija liūdnai pagarsėjo tuomet, kai pernai lapkričio 11-ąją, minint Lenkijos Nepriklausomybės dieną, Varšuvos centrinėje aikštėje sukėlė riaušes. Ši organizacija taip pat žinoma dėl savo šūkio „Mūsų tikslas – Didžioji Lenkija, stipri tauta ir galinga valstybė, modernus patriotizmas ir tradicinės vertybės.“
Mitingo dalyvių skaičius nėra žinomas
Streiko komiteto pirmininkas Albertas Narvoiš naujienų portalui Balsas.lt sakė, kad kovo 17-ąją vyksiančiam mitingui išduotame leidime nurodoma, kad renginyje gali dalyvauti iki 2 tūkst. žmonių. Paprašytas pakomentuoti, ką norima pasakyti šia akcija, pašnekovas teigė: „Siekiame, kad būtų išsaugotas ankstesnis tautinių mažumų švietimo modelis, o su mumis bendrą rezoliuciją pasirašančios profesinės sąjungos protestuoja prieš mokyklų finansavimo tvarkos pokyčius, pasisako už mokyklų tinklo išsaugojimą ir nori pasiūlyti konkrečius sprendimus, kaip tai padaryti.“
Kalbėdamas apie akcijos dalyvių skaičių, pašnekovas teigė: „Kiek įmanoma, duomenis stengiamės tikslinti, bet ne visuomet tai galima padaryti. Sunku tiksliai pasakyti, kiek renginyje bus žmonių, nes gali taip nutikti, kad sulauksime ir tų, kurie apskritai nedeklaravo, kad dalyvaus“, – kalbėjo A. Narvoiš.
Į klausimą, ar kvietimas prisidėti prie protesto akcijos buvo skirtas tik mokyklų bendruomenėms – mokytojams, tėvams, moksleiviams, ar visai lenkų tautinei mažumai, pašnekovas sakė: „Ši protesto akcija yra išskirtinė tuo, kad joje dalyvaus Lietuvos švietimo profesinės sąjungos – tie patys mokytojai, kurie įspėjamąjį streiką rengė vasario mėnesį, vadinasi, tai visos Lietuvos švietimo darbuotojų, tėvų ir mokinių protestas. Nereikėtų šio renginio sieti su lenkų tautine mažuma ar tautinėmis mažumomis apskritai.“
Protesto organizatoriai: mes nenorėtumėme, kad šie žmonės atvažiuotų
Apie tai, kaip vertina faktą, kad prie protesto ketina prisidėti ir Lenkijoje veikiančios organizacijos „Nepriklausomybės žygis“ nariai, kurie socialiniame tinkle „Facebook“ jau organizuoja kelionę, pašnekovas sakė: „Apie šių žmonių ketinimus atvykti sužinojau iš žiniasklaidos. Jokių kontaktų su šia organizacija nepalaikome. Bandėme su jais susisiekti elektroniniu paštu: perspėjome juos, kad nevyktų, nes skelbia, kad atvažiuos, o su mumis, organizatoriais, nieko nesuderino.“
Paklaustas, ar nesibaiminama provokacijų (mat minėtoji organizacija garsėja itin radikaliomis pažiūromis), A. Narvoiš sakė: „Mes nenorėtumėme, kad šie žmonės atvažiuotų. Renginio metu tvarką prižiūrės policijos pajėgos, be to, patys organizuojame, kad protesto metu švarą ir tvarką padės palaikyti specialią aprangą vilkintys savanoriai. Išplatinome tvarkos nuostatas, kuriose aiškiai apibrėžiama, kaip turi elgtis akcijos dalyviai. Tie žmonės, kurie nesutinka su šiomis nuostatomis, neturi teisės dalyvauti mitinge.“
Protesto akcijos dalyviai 11 val. 30 min. planuoja rinktis prie LR Seimo, apie 12 val. eisena patrauks prie vyriausybės, kur akcija bus tęsiama.
Iš kur atsirado „Marsz Niepodległości“?
1989 m. Poznanėje įkurta organizacija ,,Młodzież Wszechpolska „ (MW) (Visos Lenkijos jaunimas) Roman Giertych (politikas, teisininkas, vienas Lenkijos šeimų lygos vadovų, Lenkijos nacionalinio švietimo ministras 2006–2007 m.), iniciatyva.
Tačiau 2006 m. Lenkijos šeimų lygos vadovai paskelbė nutraukiantys ryšius su MV. Viena iš šio sprendimo priežasčių buvo spaudoje pasirodę pranešimai apie galimus MW narių ryšius su neonacistais.
MW skelbiasi esanti šiuolaikinio jaunimo organizacija, puoselėjančia ir tęsiančia prieškario tradicijas, nacionalines vertybes ir siekiančia ugdyti savo narius katalikiška dvasia. Jie – socialinės kampanijos „Aš myliu Lenkiją“ (projekto, skatinančio vadinamąjį modernųjį patriotizmą) dalyviai. Tarp organizacijos veiklos krypčių – pagalba nepasiturinčių šeimų vaikams, rytų lenkams, kova su pornografija ir prieš nelegalius abortus, ekskursijų organizavimas ir piligrimystė.
Tačiau ši organizacija kartais apibūdinama ir kaip homofobiška kitų organizacijų, įskaitant įvairių žmogaus teisių gynėjų organizacijas, atžvilgiu. Viena pastarųjų MW akcijų – nukreipta prieš feministinį judėjimą.
Robert Winiiicki MW vadovauja nuo 2009 m. Visos Lenkijos jaunimą, visų pirma akademinį jaunimą vienijančia besiskelbianti organizacija deklaruoja turinti apie 3 tūkst. narių.
Organizacijos interneto svetainėje kviesdamas kovo 17 d. atvykti į Vilnių, R. Winnicki rašo, kad „važiuojame, kad parodytume mūsų tautiečiams Lietuvoje, kad nuo jų nenusigręžiame (...), kad ištiestume ranką lietuviams ir pasakytume: mes galime normaliai gyventi kartu tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje“. Tačiau čia pat pabrėžiama: „Jeigu gerbsime vieni kitų tapatumą ir teises.“
