Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius sako, kad su Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu klausimas, ar lietuviškuose pasuose užsieniečių pavardes reikėtų rašyti ne vien lietuviškais rašmenimis, nebuvo išspręstas. „Šiuo metu yra tiesiog dangstomasi teismais nenorint priimti tam tikrų politinių sprendimų“, – teigia jis. Apie lenkiškų pavardžių rašymą su Prezidente Dalia Grybauskaite žada kalbėtis ir Lenkijos vadovas.
Grįžtama į praeitį
E. Trusevičius trečiadienį Lietuvos radijui teigė, kad klausimas dėl pavardžių rašymo ne tik nėra išspręstas, bet ir įsisenėja. Anot jo, politikai dangstosi teismais, o jei tai daryti nustotų, jiems „beliktų pasakyti, kad mes nedarom ir netgi neprašykit, nebandykit prašyti, kad jūsų pavardės būtų rašomos originalo kalba“.
„Ir tiek, ir dedamas taškas, – sako Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius, - Dabar tiesiog metų metus žarstomasi pažadais, klausimas tiesiog gvildenamas toliau ir ne tik kad stovi vietoje, bet ir regresuoja. Eina po truputį atbulai“.
KT praėjusią savaitę išaiškino, kad Lietuvos piliečių pasuose vardai ir pavardės gali būti rašomi ir nelietuviškais rašmenimis, tačiau tik papildomuose dokumento puslapiuose ir toks rašymas neturėtų būti prilyginamas įrašui valstybine kalba.
E. Trusevičius vertina, kad „tai, be abejo, yra žingsnis į priekį, tačiau jį vertinti vienareikšmiškai teigiamai negalima“.
„Mes jį netgi vertinam neigiamai, kadangi nepaisant, kad prasidėjo ta diskusija ir žymiai aukštesniame politiniame lygmenyje, tačiau ji, visų pirma, jau yra įsisenėjusi“, – kalbėjo Lietuvos lenkų atstovas. Jo teigimu, „kiek teko kalbėtis su lenkų žmonėmis, jie yra nusistatę vienareikšmiškai priešiškai, nepaisant to, kad yra tas KT sprendimas“.
„KT sprendimas yra viena, o antra tai, kaip toliau elgsis įstatymų leidėjas, kokioje stadijoje atsidurs vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektas“, – nurodė E. Trusevičius. Jis pabrėžė, jog „Lietuvių kalbos institutas yra pažymėjęs, kad pavardė nėra lietuvių kalbos sudedamoji dalis ir tai gana aiškiai pasakyta“.
„Arba politikams, arba KT reikia tai pabrėžti ir atskirti, nes lenkų mažuma nenori įvesti kitos valstybinės kalbos, kaip yra kartais spekuliuojama“, – argumentavo E. Trusevičius.
Priminė tarpukariu priimtą įstatymą
Česlovas Stankevičius, Seimo vicepirmininkas, užregistravęs įstatymo projektą dėl nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo, sako besiremiantis Lietuvoje 1938 metų gruodį priimtu įstatymu, kad „nelietuvių pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas“.
Anot jo, Europoje tokia nuostata taip pat galioja dėl lotyniškų rašmenų, o „iš kitų kalbų – kirilicos, kinų, japonų, korėjiečių – yra nustatyta pavardžių transkripcija į lotyniškas“.
„Tokios tradicijos laikosi didžioji dauguma Europos šalių: Austrija, Čekija, Danija, Estija, Ispanija, Italija, Didžioji Britanija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija ir t.t.“, – vardijo parlamentaras. Č. Stankevičius pabrėžė, kad klausimas nėra „lenkų klausimas ir ne lenkiškų pavardžių“.
„Ir KT pabrėžė, kad negalima jokiai tautybei nustatyti išskirtinių kalbos vartojimo taisyklių. Tačiau yra daug lietuvių, ištekančių už užsieniečių, kurių pavardės nelietuviškos ir negali būti sulietuvintos. Tada kyla klausimas, kaip sureguliuoti tų Lietuvos piliečių pavardes. Jos turėtų būti perrašomos autentiškai, taip, kaip yra, nes kitaip kyla daugybė problemų ir žmogaus teisės nėra užtikrintos, nes toliau yra klausimas dėl nuosavybės, paveldėjimo, vaikų vardų ir pavardžių“, – aiškino Seimo narys.
Trečiadienį dalyvauti Lenkijoje minimoje valstybinėje šventėje išvyko Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lenkų žiniasklaida praneša, kad Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis su ja žada aptarti ir lenkiškų pavardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose klausimą.
