Valiutų kursas ir mokesčių sistemų skirtumai lietuvius veja pigiau apsipirkti kaimyninėje Lenkijoje. Tačiau kai tuos pačius gaminius pasiūlo lietuviški prekybos centrai, lenkiškas etiketes tautiečiai aplenkia.
Interneto forumuose iš užmaršties prikeltos ir naujai sukurtos temos apie apsipirkimus Lenkijoje - pradedant skaniausių kaimyninės šalies maisto pramonės gaminių aprašymais, baigiant instrukcijomis, kuriose žingsnis po žingsnio aprašoma, kur judėti kirtus valstybės sieną, kuriame prekybos centre ko ieškoti ir kaip lenkų kalba pasiteirauti kainos.
Prasidėjus kalboms apie pigios lenkiškos produkcijos grėsmę mūsų šalies maisto pramonei, prabilta ir apie prekių kilmės klastojimo atvejus, kurių esą galėtų daugėti "biznieriams" įsivežant produkciją iš Lenkijos ir įvardijant ją kaip lietuvišką. Tiesa, kol kas bauginančių tendencijų specialistai neužfiksavo.
Anot Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Virginijaus Gailiaus, kalbant apie maisto prekių importą, kontroliuojančioms institucijoms daug pasako produktų ženklinimas, saugos reikalavimai. Pokalbininkas sakė pastaruoju metu nepastebėjęs tendencijos, kad tokių pažeidimų būtų padaugėję.
Siekdami sutirštinti mąžtančius pirkėjų srautus, Lietuvos prekybininkai mėgina tautiečius vilioti legaliu importu - pigesnėmis lenkiškomis prekėmis. Vienareikšmiškos sėkmės tokios iniciatyvos kol kas nesulaukė, tačiau eksperimentams ryžtasi dauguma prekybos tinklų, drauge masiškai skelbiantys kainų mažinimo politikos renesansą.
Nuo mėsos iki makaronų
Dalis prekybos tinklų į asortimentą įtraukia vis įvairesnių pozicijų lenkiškas prekes. Bendrovės "Rimi Lietuva" atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė informavo, kad artimiausiomis savaitėmis tinklo parduotuvėse pasirodys lenkiškų makaronų, gėrimų ir kitų vidutinių kainų gaminių.
"Sutarčių su tiekėjais dar nesame pasirašę, tačiau dėl sąlygų jau suderėta, - sakė pašnekovė. - Su kai kuriais susitarti nepavyko - pavyzdžiui, todėl, kad mums jų gamybos kiekiai būtų per menki, kai kurių kitų prekės nėra tinkamai paženklintos."
Pašnekovė akcentavo, kad lenkai nėra vieninteliai tinklo partneriai. "Derybos su įvairių šalių tiekėjais ir gamintojais vyksta nuolat", - sakė ji.
Lenkiškų gaminių jau rasi ir "Norfos" parduotuvėse. Tinklas reklamuoja sezono naujieną - lenkiškus mėsos produktus: rūkytą mėsą, dešras, dešreles.
Eksperimentai nepasitvirtino
Tiesa, ne visi prekybos tinklai į lenkiškas prekes žvelgia entuziastingai. Bendrovės "Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė prisiminė neseną mėginimą pradėti prekiauti lenkiškomis kruopomis. Pigesnių už lietuviškas kruopų pardavimas sudarė vos kelis bendro skaičiaus procentus - žmonės nepuolė jų pirkti.
Atsižvelgdama į šią patirtį, "Maxima LT" neketina užversti Lietuvos lenkiškomis prekėmis.
"Renkantis pirkinius, dabar žmonėms esminis dalykas yra kaina. Todėl vieni važiuoja apsipirkti į Lenkiją, o kiti stebi prekybos akcijas Lietuvoje, - sakė pašnekovė. - Be to, kas tinka vienai rinkai, nebūtinai patiks kitai."
Smarkiai stiprinti importo saitų su Lenkija neketina ir bendrovė "Palink", valdanti prekybos tinklus "Iki" ir "Cento". Anot jos atstovo spaudai Tomo Vaišvilos, dėl naujų galimybių mažinti kainas tariamasi su vietiniais tiekėjas.
Pokalbininko teigimu, šiuo požiūriu Lenkija tėra viena iš alternatyvų. "Vienas reikalas, dėl kurio šis bendradarbiavimas nėra išsigelbėjimas, yra tai, kad ne visus produktus gali vežti - pavyzdžiui, greitai gendančio pieno ar batono iš kaimyninės šalies neimportuosi. Dėl ilgesnio galiojimo laiko ir ne pirmo būtinumo prekėmių kalba gal kita, tačiau mūsų bendrovei, kurios specializacija vis dėlto yra maisto prekės, tai nėra prioritetas", - sakė T. Vaišvila.
Psichologinis reiškinys
R. Saulytės pastebėjimu, dėl išvažiuojančių apsipirkti Lenkijoje nuostolių patiria ne vien mūsų šalies verslininkai, bet ir visos šalies biudžetas, tad šios tendencijos turėtų tapti signalu valdžiai.
Kita vertus, pašnekovės nuomone, apsipirkimus kaimyninėje šalyje tegalima vadinti psichologiniu reiškiniu, nes namuose lietuviai kreipia dėmesį į maisto prekių gamintojus ir mieliau renkasi vietinių maisto prekes.
"Palink" atstovo teigimu, bendrovė neatsiriboja nuo Lenkijos gamintojų ir tiekėjų, tačiau nededa visų vilčių į šį bendradarbiavimą. Tuo pačiu metu plėtojami ryšiai su Prancūzijos, Vokietijos tiekėjais - Lenkijos neginčijamas pranašumas, pašnekovo teigimu, yra tik geografinis.
Jo teigimu, "išvažiuojamųjų apsipirkimų" poveikis prekybai taip pat nėra dramatiškas. Tai iliustruoja faktas, kad per laiką, kai jie išpopuliarėjo, smarkiai išaugusio pardavimo skirtumo Šiaurės Lietuvoje ir pietuose esančiose "Palink" parduotuvėse neatsirado.
"Vadinasi, poveikis nėra toks svarus, kaip gali pasirodyti", - samprotavo T. Vaišvila.
"Viską lems kaina"
Augenijus GUDŽIŪNAS, vienos didžiausių šalyje mėsos perdirbimo bendrovių "Agrovet" vadovas:
Kadangi esame Europos Sąjungoje, esame ir bendrame turguje. Tačiau kol egzistuoja skirtingos valiutos, šalys per jų kursą gali daryti įtaką šalies ūkiui ir ypač eksportui. Lenkija tuo ypač naudojasi. Negana to, šviežiai mėsai Lenkijoje taikomas tik 3 procentų pridėtinės vertės mokestis, o galutinei produkcijai - septynių. Jei ši produkcija importuojama legaliai, galutinis PVM Lietuvoje būna toks pat. Tačiau dangstantis verslo liudijimais, ūkininkų pažymėjimais, leidžiančiais esant metinei veiklos apyvartai iki 100 tūkstančių litų nemokėti PVM, daroma didžiulė žala šaliai. Toks "importuotojas" sudėjus PVM, zloto kursą ir pigesnę lenkišką žaliavą, gauna net 20-30 procentų maržą. O tokios jau net su geriausiomis technologijomis neįveiksi.
Kita vertus, beveik visose šalyse skatinama pirkti vietinę produkciją, nes taip remiamas vietinis gamintojas. Ir svetimos kasdieninio vartojimo prekės tarp vartotojų dažniausiai neprigyja.
Kartu su žemdirbiais ir prekybininkais mes esme vienoje valtyje, todėl prekybininkų spaudimo mažinti kainos dėl lenkiškos produkcijos importo nejaučiame. Viską lemia rinka - ką rinksis pirkėjas, tą ir užsakinės prekybininkas. Viena aišku, kad pastaruoju metu dažno pirkėjo kišenėje šlamančiųjų yra vis mažiau, todėl kaina yra ir dar kurį laiką tikrai bus pagrindiniu pasirinkimo motyvu.
Lietuviški - vertingesni
Lietuvoje išaugintų gyvulių mėsa šviežesnė, vertingesnė, be pašalinių prieskonių. Tai rodo Kauno technologijos universiteto Maisto instituto atlikti Lietuvoje gaminamos bei įvežamos mėsos ir mėsos gaminių kokybės tyrimai, kuriuos užsakė Žemės ūkio ministerija.
Laboratorija daugiau kaip pusę metų reguliariai tyrė mėsos ir jos produktų, pirktų didžiuosiuose prekybos centruose, kokybę. Studija atskleidė įdomių faktų ne tik apie produktų kokybę, bet ir jų kilmę. Kiauliena į šalies parduotuves atvežama ne tik iš Lenkijos, bet ir iš Vokietijos, Belgijos, Ispanijos. Tuo tarpu jautiena parduotuvių lentynose rasta tik vietinės kilmės.
Apibendrindami šalies didžiuosiuose prekybos tinkluose prekiautos kiaulienos kokybę, Maisto instituto mokslininkai teigia, kad šalyje nupenėtų kiaulių kumpių mėsa (tyrimas vyko 2008 m. rugsėjo-lapkričio mėn.) buvo ne tik šviežesnė, minkštesnė, bet ir turėjo mažiau cholesterolio bei daugiau konjuguotos linolo rūgšties (ji stiprina imunitetą, reguliuoja riebalų apytaką žmogaus organizme) negu įvežtinė kiaulienos kumpinė.
Kiaulienos nugarinės tyrimai - taip pat vietinės kilmės produkcijos naudai. Joje, skirtingai nei importinės nugarinės mėsoje, nesijautė pašalinio nemalonaus kvapo verdant (pavyzdžiui, žuvų taukų ar kt.), mėsa pasižymėjo skonio intensyvumu ir liekamumu, sultingumu, riebalingumu. Be to, lietuviškos nugarinės mėsoje rasta ir daugiau baltymų (vertingiausių baltymų dalis net 5 proc. lenkė atitinkamą rodiklį įvežtinės kiaulienos nugarinėje).
Numačius tirti aukščiausios, pirmos ir antros rūšies termiškai apdorotų mėsos gaminių kokybę paaiškėjo, kad didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse aukščiausios rūšies mėsos gaminių iš kitų šalių nėra. Pigesnių antros rūšies mėsos gaminių galima rasti iš Lenkijos, Austrijos ir Latvijos.
Tirti virtų, virtų rūkytų ir karštai rūkytų dešrų bei dešrelių mėginiai. Nors reikšmingų skirtumų tarp iš kitų šalių atvežtų termiškai apdorotų mėsos gaminių nenustatyta, jų tyrimo rezultatai liudija, kad kai kuriose atvežtinės produkcijos mėginiuose riebalai nėra švieži, o informacija ant etikečių nėra tiksli (kai kurie sudėties komponentai, pavyzdžiui, sojos baltymai nedeklaruojami visai arba jų kiekis produkte yra realiai didesnis nei nurodomas etiketėje).
Be to, tyrimų analizė rodo, kad daugiau nei trečdalis užsienio šalių gamintojų informaciją apie produkto sudėtyje esančią mechaniškai atskirtą mėsą linkę slėpti - etiketėje, kur nurodoma produkto sudėtis, šis ingredientas tiesiog "pamirštamas".
Valerija LEBEDEVA
