Šaliai plečiant skaitmenine forma saugomų medicininių duomenų apie pacientus apimtį, moterų teisių gynėjai ir opozicijos politikai nuogąstauja, kad moterims gresia beprecedentis sekimas. Taip teigiama atsižvelgiant į valdančiosios partijos, jau sugriežtinusios ir taip vieną griežčiausių Europoje abortų draudimą, konservatyvias pažiūras.
Nuogąstaujama, kad naujus saugomus duomenis policija ir prokurorai galės panaudoti prieš moteris, kurių nėštumas nutrūksta, net persileidimo atvejais, arba kad valstybė galės sekti moteris, jei jos užsisako abortą sukeliančių vaistų ar išvyksta į užsienį pasidaryti aborto.
„Nėštumų registras šalyje, kur galioja beveik visiškas abortų draudimas, varo siaubą“, – sakė kairiojo sparno parlamentarė Agnieszka Dziemianowicz-Bak.
Reikalas dėmesio sulaukė pirmadienį, sveikatos apsaugos ministrui Adamui Niedzielskiui penktadienį pasirašius dekretą dėl centrinėje pacientų duomenų bazėje saugomo informacijos kiekio išplėtimo, be kitų dalykų, apimant informaciją apie alergijas, kraujo grupę ir nėštumus.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Wojciechas Andrusiewiczius stengėsi išsklaidyti susirūpinimą ir sakė, kad šiuos duomenis galės matyti tik medicinos profesionalai ir kad pokyčiai daromi rekomendavus Europos Sąjungai.
Taip, pasak jo, siekiama gerinti pacientų gydymą, įskaitant atvejus, kai žmonės siekia gydymo kitose ES šalyse. Nėščių moterų atvejais tai padės gydytojams iškart sužinoti, kurioms moterims nereikėtų skirti rentgeno tyrimų ar tam tikrų vaistų, sakė ministerijos atstovas.
„Niekas Lenkijoje nekuria nėštumų registro“, – televizijai TVN24 sakė jis.
Tačiau moterų teisių gynimo grupės „Ogolnopolski Strajk Kobiet“ (OSK) lyderė Marta Lempart sakė netikinti vyriausybės pažadais, kad informacija apie moterų nėštumą bus neprieinama policijai ir prokuratūroms. Naujienų agentūrai AP ji sakė, kad Lenkijos policija jau klausinėja moterų, kaip baigėsi jų nėštumas, jei gauna nepatenkintų partnerių pranešimų.
„Būti nėščiai reiškia, kad pas tave bet kuriuo metu gali ateiti policija, pas tave gali ateiti prokurorai užduoti klausimų apie tavo nėštumą“, – sakė M. Lempart.
Naujoji sistema reiškia, kad daug Lenkijos moterų dabar nėštumo metu vengs valstybinės medicininės sistemos ir kad labiau pasiturinčios moterys sieks privataus gydymo arba išvyks į užsienį, net nėščiosios priežiūrai. Tuo metu neturtingesnėms moterims Lenkijoje grės didesnis medicininių problemų pavojus ar net mirtis vengiant nėščiosios priežiūros, nuogąstauja M. Lempart.
Ji taip pat nerimauja, kad policijos gauta informacija gali būti teikiama valstybinei žiniasklaidai siekiant pakenkti žmonių reputacijai.
M. Lempart jau žino, kaip tai gali vykti. 2020 metais jai testais buvo nustatyta COVID-19, ir anksčiau, nei testo rezultatus gavo ji pati, šią informaciją paviešino valstybinė televizija.
Lenkijoje praktiškai draudžiami visi abortai, išskyrus atvejus, kai kyla pavojus moters gyvybei ar sveikatai ir kai nėštumas yra išžaginimo ar incesto rezultatas.
Daug metų abortai buvo leidžiami ir vaisiaus apsigimimo atvejais, bet 2020 metais šią išimtį panaikino Konstitucinis Tribunolas.
Praktiškai moterys, norinčios nutraukti nėštumą, užsisako abortą sukeliančių vaistų arba keliauja į Vokietiją, Čekiją ar kitas šalis, kur ši procedūra leidžiama. Nors pačiai panaudoti „aborto piliulę“ legalu, padėti kažkam tai padaryti draudžiama.
Aktyvistei Justynai Wydrzynskai gresia įkalinimas iki trejų metų už pagalbą vienai smurto artimoje aplinkoje aukai gauti „aborto piliulių“. Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ sako, kad tai pirmas toks atvejis Europoje.
