Tą pačią dieną, kai buvo prisaikdintas naujasis Rusijos prezidentas, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis parlamentui pristatė svarbiausias šalies užsienio politikos gaires, skelbia „Warsaw Voice“.
Debatai Seime tęsėsi net 10 valandų, o R. Sikorskis įvardijo 5 pagrindinius Lenkijos užsienio politikos tikslus:
• Padaryti Lenkiją didesne galia Europos Sąjungoje ir skatinti jos glaudesnių ryšių su Rytų Europos šalimis, ypač Ukraina, užmezgimą;
• Didinti NATO aljanso svarbą;
• Pagerinti Lenkijos įvaizdį užsienyje;
• Remti lenkų diasporą užsienyje per ten veikiančius konsulatus bei prekybos misijas;
• Išlaikyti efektyvią užsienio politiką bei kultivuoti profesionalią diplomatiją.
Verta pastebėti tai, kad užsienio politikos prioritetų pristatyme nedalyvavo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, kuris vietoje savęs atsiuntė buvusią užsienio reikalų ministrę, o dabar savo patarėją užsienio politikos klausimais Anną Fotygą. Prezidento nedalyvavimas aiškiai parodė, kad šaltasis karas tarp prezidentūros bei ją remiančios pagrindinės opozicinės „Teisės ir teisingumo“ partijos bei Donaldo Tusko vadovaujamos Vyriausybės tebesitęsia. Nesutarimus dar labiau skatina tai, kad Lenkijos Konstitucija aiškiai neapibrėžia, kas turi pirmenybę formuodamas užsienio politiką – prezidentas ar užsienio reikalų ministras. Dauguma „Teisės ir teisingumo“ narių paliko posėdžių salę R. Sikorskiui tebetęsiant savo kalbą.
R. Sikorskis buvo itin kritiškai nusiteikęs savo pirmtakų atžvilgiu. Jis teigė sieksiąs užtikrinti Lenkijos energetinį saugumą bei siekti, kad šiuo klausimu ES viduje būtų pasiektas sutarimas. Užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Lenkija daugiau nebeblokuos ES bei Rusijos susitarimo dėl partnerystės.
