A. Duda praėjusią savaitę aplankė Lietuvos lenkų bendruomenės atstovus, susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, dalyvavo valstybės atkūrimo šimtmečio renginiuose.
Analitikai teigia, kad per prezidentų susitikimą priimtas sprendimas dėl Lietuvos ir Lenkijos švietimo komisijos atkūrimo ir D. Grybauskaitės pažadėta parama Varšuvai ginče su Europos Komisija padės įsibėgėti pastaruoju metu gerėjantiems šalių santykiams.
„Sprendžiant iš rezultatų, iš to ką kalbėjo prezidentai, iš to, ką jie sutarė, galime sakyti, kad įvyko tam tikras lūžis, pasiekus sutarimą sudėtingiausiais politiniais klausimais“, – pirmadienį BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Marijušas Antonovičius.
Jis taip pat yra visuomeninės organizacijos Lenkų diskusijų klubo narys.
Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkų. Lenkija pastaruosius penkerius metus buvo įšaldžiusi aukščiausio lygio vizitus į Vilnių, kaltindama Lietuvą dėl lenkų tautinės bendrijos padėties.
Daugelis Varšuvos priekaištų buvo susiję su Lietuvos lenkų švietimu ir nesama galimybe jiems asmens dokumentuose rašyti vardą ir pavardę originaliais rašmenimis.
Tačiau pastaraisiais metais stebimas dvišalių santykių atšilimas – rugsėjį Lietuvoje apsilankė Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis, kovą Vilniuje laukiamas Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
„Labai geras šansas“
Pasak VU TSPMI docento Kęstučio Girniaus, už santykių atšilimą dėkoti reikėtų premjerui Sauliui Skverneliui, pirmajam parodžiusiam iniciatyvą atgaivinti aukščiausio lygio politinius ryšius su Varšuva.
Dar per Seimo rinkimus S. Skvernelis Lenkijoje susitiko su valdančiųjų dešiniųjų lyderiu Jaroslavu Kačinskiu. Antras toks susitikimas įvyko pernai rugsėjį.
„Prezidentė, nors ji tvarko užsienio politiką, penkerius metus tylėjo“, – BNS sakė apžvalgininkas.
Pasak analitikų, palankesnis Lenkijos požiūris į Vilnių gali būti susijęs su naujų sąjungininkų paieška, kai pablogėjo Varšuvos santykiai su didžiosiomis Europos sostinėmis – Briuseliu, Paryžiumi ir Berlynu.
Šiemet Europos Sąjungos (ES) šalims gali tekti spręsti, ar imtis sankcijų prieš Lenkiją dėl teismų reformos.
Tačiau susitikusi su A. Duda Lietuvos prezidentė šeštadienį pareiškė, kad šiame ginče kvies susitarti abi puses ir nepalaikys „jokių prievartybių ir jėgos metodų prieš jokią šalį“.
Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis atsargiai vertino prezidentų susitarimą steigti dvišalę švietimo komisiją, tačiau paragino išnaudoti gerėjančią santykių atmosferą.
Pasak jo, parlamentaras Jaroslavas Narkevičius šiuo metu rengiasi susitikti su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene bei planuoja aptarti Lietuvos lenkų švietimo klausimus.
„Yra gera dvasia, reikia išspręsti, pamiršti ir mūsų visų santykius stiprinti. Tai yra labai geras šansas“, – BNS sakė Europos Parlamento narys.
Svarbus postūmis dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose įvyko praėjusių metų birželio mėnesį, kai sutartį dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų pasirašė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos įmonė „Orlen“, valdanti naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose. Taip nutrauktas daug metų trukęs ginčas dėl Lenkijos investicijų Lietuvoje.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai praėjusią savaitę taip pat paskelbė siekiantys birželį pasiekti Baltijos šalių, Varšuvos ir Europos Komisijos susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa. Lietuvai taip pat svarbi Lenkijos parama spaudžiant Baltarusiją dėl statomos Astravo atominės elektrinės.
