Premjeras tai pareiškė šalies aukščiausios instancijos teismui ketvirtadienį paskelbus svarbią nutartį, kuri, ekspertų nuomone, galėtų išprovokuoti „Polexitą“ – šalies išstojimą iš Bendrijos.
Konstitucinio Tribunolo nutartimi atmetama ES teisės viršenybė nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Joje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija.
Tribunolas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemos reformas, kurstančias didžiausią įtampą Varšuvos ir Briuselio santykiuose.
„Lenkijos ir Vidurio Europos šalių įstojimas į Europos Sąjungą yra vienas ryškiausių ankstesnio dešimtmečio įvykių. Tiek mums, tiek pačiai ES“, – sakė M. Morawieckis, turėdamas galvoje Bendrijos plėtrą į rytus 2004-aisiais.
„Lenkijos vieta yra ir bus Europos valstybių šeimoje“, – parašė premjeras socialiniame tinkle „Facebook“, kai buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, dabartiniam opozicijos lyderis Donaldas Tuskas paragino lenkus sekmadienį susirinkti į mitingą Varšuvoje „ginti europinės Lenkijos“.
Briuselis griežtai reagavo į Konstitucinio Tribunolo sprendimą. ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) įspėjo Varšuvą, kad Bendrija panaudos „visas turimas priemones“ ES teisės viršenybei užtikrinti, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pažadėjo tvirtai ginti bloko teisės viršenybę.
Prieš Tribunolui paskelbiant nutartį ES įspėjo, kad ši byla gali turėti „pasekmių“ Briuselio dar nepatvirtintoms išmokoms, kurias Lenkija gaus iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.
Ant kortos – narystė ES
Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) penktadienį Konstitucinio Tribunolo nutartį pavadino „ataka prieš ES“.
„Tai labai rimta... Kyla [Lenkijos] de facto pasitraukimo [iš ES] rizika“, – sakė jis interviu transliuotojui BFM-TV.
„Nenoriu Lenkijos pasitraukimo“, – pridūrė C. Beaune'as.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė, kad Lenkija, kaip Europos Sąjungos narė, turi įgyvendinti Bendrijos teisės aktus.
„Jei šalis priima politinį sprendimą būti ES dalimi, ji turi užtikrinti, kad sutartos taisyklės būtų visiškai įgyvendintos“, – žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė H. Maasas.
Vokietijos diplomatijos vadovas taip pat išreiškė Europos Komisijai savo „visišką paramą jai vykdant savo misiją užtikrinti, kad visoje ES būtų laikomasi Europos teisės“.
Lenkijos kovos su komunizmu simbolis Lechas Walesa paragino surengti šalyje naujus rinkimus, kad būtų „išgelbėta Lenkijos garbė“.
Lenkija kartu su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis prie ES prisijungė 2004-aisiais, praėjus 15 metų po to, kai L. Walesos „Solidarumo“ judėjimas – vienintelė laisva profesinė sąjunga sovietiniame bloke – padėjo nuversti komunistinį režimą.
Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje žinutėje M. Morawieckis nesureikšmino Konstitucinio Tribunolo nutarties. Anot jo, konstitucinės teisės viršenybės kitų teisės šaltinių atžvilgiu principą yra konstatavę teismai kitose valstybėse narėse.
„Turime tokias pat teises, kaip kitos šalys. Norime, kad šios teisės būtų gerbiamos. Nesame nekviesti svečiai Europos Sąjungoje. Ir dėl to nesutinkame, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su antrarūše šalimi“, – sakė premjeras.
Tačiau ekspertai sako, kad Konstitucinio Tribunolo nutartis, kuri dar turi būti paskelbta oficialiai, kad įgytų teisinę galią, gali būti pirmas žingsnis link galimo šalies pasitraukimo iš ES.
„Ši nutartis absoliučiai nesuderinama su Europos Sąjungos teise ir turi būti paprasčiausiai ignoruojama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje“, – sakė Piotras Bogdanowiczius (Piotras Bogdavovičius) iš Varšuvos universiteto.
„Ant kortos iš tiesų pastatyta mūsų narystė ES“, – sakė jis radijui „TOKFM“.
Buvęs Lenkijos žmogaus teisių kontrolierius Adamas Bodnaras „TOKFM“ sakė, kad Konstitucinio Tribunolo nutartis numato „Polexitą“, neįvardijant to konkrečiu žodžiu.
