„Teisės ir teisingumo“ partijai (PiS) surinkus kiek daugiau nei 35 proc. rinkėjų balsų buvo užsitikrinta pirmoji vieta „svarbiausiuose per pastaruosius 30 metų rinkimuose“. Tačiau pokyčiai Lenkijoje bus jau neišvengiami – opozicijos partijos bendrai surinko daugiau ir galės suformuoti daugumą parlamente.
Tačiau, būtent dėl to, kad PiS savo valdymo metu labai stipriai įsisuko į visą valdžios aparatą (pradedant valstybės kontroliuojamomis žiniasklaidos priemonėmis ir valstybinių įmonių kontrole ir baigiant teismais), naujiesiems valdantiesiems artėja itin sunkūs metai bandant įgyvendinti savo politiką.
Lenkijos opozicijos Pilietinės koalicijos parlamentinė frakcija dar prieš rinkimus paskelbė, kad atėjus į valdžią prasidės senųjų kadrų, kuriuos į svarbiausius postus sustatė PiS valymas. Šis procesas gali užtrukti, tam aktyviai priešinsis senoji „nomenklatūra“.
Maža to, palaipsniui vykdomas kadrų keitimas neleis įgyvendinti ir opozicijos atstovų ikirinkiminių pažadų, o tai leis dabartiniams valdantiesiems žaisti kritikos korta: „Pažadėjote, o neįvykdote“.
Gali kilti ir formalių vyriausybės formavimo problemų: premjerą šalyje tvirtina prezidentas, šiuo metu atstovaujantis PiS partiją. Net ir atlikus formalumus: suformavus daugumą bei patvirtinus savo vyriausybę, dabartinei opozicijai teks suderinti ir gana skirtingų pažiūrų partijų politiką.
Net ir esminiais klausimais, tokiais kaip abortų draudimo, kurį įvedė PiS, atšaukimas, tarp trijų opozicinių partijų kyla esminių ideologinių nesutarimų. Juk be centro-dešinės Pilietinės koalicijos valdančiąją daugumą sudarys kita dešinioji „Trečiojo kelio“ ir kairiųjų „Naujosios kairės“ partijos.
Lenkijoje gali kilti ir rimti konfliktai, jeigu Donaldo Tusko naujoji valdžia sugalvos įgyvendinti savo pažadus patraukti atsakomybėn korupcinę dabartinę valdžią. Savo politinėje programoje opozicinė koalicija žadėjo patraukti teisinėn atsakomybėn visus, kurie „pažeidinėjo konstituciją ir teisės aktus“.
Taikinyje gali atsidurti dabartinis valdžios elitas: prezidentas A. Duda, premjeras M. Morawieckis, PiS neformalus vadas J. Kaczynskis, Centrinio banko vadovas A. Glapinskis, teisingumo ministras Z. Ziobro, valstybinės gigantės „Orlen“ vadovas D. Obajtekas. Vargu, ar jie sutiks savo noru trauktis nuo valdžios, o dar mažiau tikėtina, kad savo noru sutiks su jiems pateikiamais kaltinimais.
Tačiau yra ir gerų žinių Lenkijai dėl šalies gyventojų sprendimo pakeisti valdžią į labiau proeuropietiškų pažiūrų. PiS sugebėjo susipykti faktiškai su visais Europoje ir užsitraukti ES institucijų rūstybę, o kiek pagerino santykius tik bendrystė politinėje kovoje už Ukrainos laisvę.
D. Tusko, buvusio Europos Tarybos prezidento, atstovaujamos opozicijos atėjimas į valdžią suteiks galimybių Lenkijai vėl „sugrįžti“ į bendrą ES šalių katilą.
Lenkijos politikos viražus tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė žurnalistai Martynas Žilionis ir Andrius Jakimčuk.
Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:
ARBA čia:
.jpg)
