„Vienas iš jų numato visiškai įteisinti teisę nutraukti nėštumą iki 12-os savaitės (...), o kitas – įstatymas, dekriminalizuojantis pagalbą atliekant abortą“, – AFP sakė kairiųjų įstatymų leidėja Anna Maria Žukowska.
Abortai Lenkijoje, kur dauguma gyventojų yra katalikai, šiuo metu yra legalūs tik tais atvejais, kai nėštumas yra išžaginimo ar incesto pasekmė arba kelia pavojų moters gyvybei ar sveikatai.
Įstatymo projektai buvo pateikti pirmadienį, po spalio rinkimų pirmą kartą susirinkus Lenkijos naujos sudėties parlamentui.
Aljansas „Kairė“ (Lewica) priklauso liberalų vadovaujamai koalicijai, kuri laimėjo pakankamai balsų daugumai ir siekia formuoti kitą šalies vyriausybę bei nušalinti nuo valdžios konservatyvią, nuo 2015-ųjų valdančią partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS).
Tačiau prezidentas PiS suteikė pirmą progą formuoti vyriausybę, nes ši partija per spalio 15-osios rinkimus gavo daugiausiai balsų, nors ir prarado daugumą.
Lenkijoje seniai galiojo griežti įstatymai dėl abortų, o 2021-aisiais jie buvo dar labiau sugriežtinti – abortai buvo uždrausti ir apsigimimo atvejais.
Dar prieš įstatymų sugriežtinimą 38 mln. gyventojų turinčioje Europos Sąjungos narėje per metus būdavo atliekama mažiau nei 2 tūkst. legalių abortų.
Dar 200 tūkst. moterų per metus nutraukdavo nėštumą nelegaliai arba užsienyje, nurodo moterų organizacijos.
Tačiau pagalba atliekant abortą Lenkijoje taip pat draudžiama įstatymu, todėl padedantys aktyvistai ir gydytojai rizikuoja atsidurti už grotų.
Kovą aktyvistė Justyna Wydrzynska (Justyna Vydžynska) buvo pripažinta kalta dėl nėštumo nutraukimo piliulių parūpinimo vienai nėščiajai. Tai buvo pirmoji tokia byla; atsakovei buvo skirta visuomeninių darbų.
Tuo metu atlikta apklausa parodė, kad 84 proc. lenkų pritaria abortų suvaržymų švelninimui.
