"The Economist Intelligence Unit" teigimu, Lenkijos vyriausybė deda milžiniškas pastangas, kad įveiktų prieš dešimtmetį sudarytų tiekimo sandorių kliūtis, trukdančias planams liberalizuoti elektros energijos sektorių.
Tačiau vyriausybei priešinasi beveik visos suinteresuotos šalys, tarp jų užsienio bankai, vietinės elektros energijos gamintojos, opozicija ir profsąjungos. Vis dėlto būtent nuo vyriausybės pastangų priklausys, ar Lenkijai pavyks įgyvendinti stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartyje numatytus tikslus bei atverti kelią milijonams JAV dolerių, kuriuos į elektros energijos sektorių galėtų investuoti užsienio bendrovės.
Kad vyriausybės pastangos būtų sėkmingos, reikėtų laipsniškai atsisakyti maždaug 2,8 mlrd. dolerių vertės energijos įsigijimo sutarčių, pagal kurias valstybės valdomas tiekimo tinklas "Polskie Sieci Elektronergetyczne" (PSE) yra priverstas elektrą iš jos gamintojų pirkti fiksuota kaina.
Lenkijos vyriausybė siekia paskatinti sektoriaus vidaus investicijas, padidinti konkurenciją tarp tiekėjų ir sukurti vietinę elektros energijos rinką. Maždaug pusė Lenkijos elektros gamintojų dirba pagal energijos įsigijimo sutartis, patenkinančias apie 70 proc. šalies vidaus rinkos poreikių. Šie praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio susitarimai leido elektros gamintojams pritraukti atsinaujinimui būtinų lėšų.
Kadangi įsigijimo sutartyse kainos buvo nustatytos atsižvelgiant į minėtų paskolų išmokėjimą, jos yra gerokai didesnės, nei diktuoja rinka. Todėl susitarimai tapo sunkia našta PSE, kuriai labai sunku įsigyti elektros iš naujų rinkos dalyvių. Be to, tokios sutartys gerokai sumažina potencialių sandorių skaičių 2000 metais įsteigtoje Lenkijos energijos biržoje, kuri įkurta siekiant padidinti konkurenciją ir sumažinti elektros energijos kainas.
Pagal stojimo į ES sutartį Lenkija įsipareigojo iki 2007 metų liberalizuoti energijos kainas. Šalies vyriausybė energetikos sektoriaus liberalizavimą laiko ir privatizavimo pajamų šaltiniu, kuris padėtų įgyvendinti fiskalinius tikslus bei parengti Lenkijos ekonomiką euro įvedimui.
Ankstesnė centro dešiniųjų vyriausybė 1999-aisiais pristatė ambicingą trejų metų planą, pagal kurį ketino parduoti turimus akcijų paketus 17-oje elektrinių, 19-oje elektros energiją ir šilumą gaminančių įmonių bei 33-ose regioninėse skirstymo bendrovėse. Vėliausiai ketinta privatizuoti PSE.
Šiuo metu apie 60 proc. ir elektros energiją, ir šilumą gaminančių įmonių jau privatizuotos, o užsienio investuotojai, tokie kaip Švedijos "Vattenfall" ir Prancūzijos "Electricite de France" (EdF), atitinkamai įsitvirtino skirstymo ir elektros energijos gamybos rinkose. Vis dėlto užsienio investicijų lygis yra menkesnis, nei galėtų būti.
PSE nori atsikratyti elektros energijos įsigijimo sutarčių, kadangi jos verčia už elektrą permokėti ir mažina įmonės konkurencingumą, nes konkurentės gali įsigyti energijos rinkos kainomis. Pagrindinė PSE kylanti problema yra būtinybė derėtis su kredito institucijomis, mat energijos įsigijimo sutartys tapo gamintojų užstatu už dar negrąžintas paskolas.
Vyriausybė pasiūlė kredito institucijoms - 30 vietinių ir keliems užsienio bankams - kompensuoti užstatą valstybės obligacijomis. Obligacijas būtu galima padengti šiek tiek didesne energijos kaina vartotojams. Tačiau suprantama, kad bankai nėra linkę keisti energijos įsigijimo sutarčių į vidaus nesutarimų draskomos mažumos vyriausybės obligacijas, nes dabartinė valdžia gali nespėti naujosios tvarkos įgyvendinti. Vis dėlto bankų požiūris gali pasikeisti paaiškėjus tikslesniam kompensavimo paketo dydžiui ir sąlygoms.
Atsisakyti energijos įsigijimo sutarčių nenori ir gamintojai. Jiems šie susitarimai užtikrina ilgalaikes pajamas, kurios yra didesnės, nei elektros energiją gaminančios bendrovės galėtų gauti laisvos rinkos sąlygomis. Priklausomai nuo įsigijimo sutarčių atsisakymo būdo, gali gerokai susilpnėti kai kurių gamintojų finansinė padėtis. Neseniai agentūra "Standard & Poor's" sumažino vieno elektros energijos gamintojo skolinimosi reitingą, teigdama, kad bendrovė gali nepajėgti įvykdyti savo įsipareigojimų dėl galimo įsigijimo sutarčių atsisakymo.
Savo ruožtu profsąjungos liberalizavimą ir privatizavimą laiko grėsme elektros energijos sektoriaus darbo vietoms. Į profsąjungų pasipriešinimą negalima nekreipti dėmesio, nes jos, nepaisant mažėjančios įtakos, tebėra stiprios, o nedarbo lygis Lenkijoje siekia net 18 proc.
Remiantis spaudos pranešimais, vyriausybė energijos įsigijimo sutarčių klausimą aptars liepos 29 dienos posėdyje. Ministrų kabinetas norėtų greičiau susitarti su bankais ir elektros energijos gamintojais, kad jau šių metų pabaigoje įstatymo projektą būtų galima pateikti parlamentui. Jei jis siūlymams pritartų, naujoji tvarka įsigaliotų iki Lenkijai įstojant į ES 2004 metų gegužę.
ELTA
