Kad Lenkija galėtų būti politiškai apsisprendusi savo pajėgumus skirti tik Lenkijos gynybai, o ne už šalies ribų, yra pasisakęs buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas. Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė yra teigusi, jog Lenkija turi teisinių apribojimų siųsti savo pajėgas už šalies ribų, bet paskui teigė buvusi ne taip suprasta.
Atsargos generolas R. Andrzejczak penktadienį dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos surengtoje konferencijoje „Nuo Vilniaus iki Vašingtono: NATO ateities formavimas naujoje kolektyvinės gynybos eroje“.
Interviu portalui tv3.lt buvęs Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadas sakė, kad tokie svarstymai tik kenkia NATO vienybei ir yra gana keistoki.
„Aš niekada nesu girdėjęs jokių politinių gairių ir komentarų, kad Lenkija turėtų kokius nors apribojimus arba neturėtų valios ginti partnerius“, – interviu minėjo R. Andrzejczak.
Vasario mėnesį Lietuvoje viešėjęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje generolas Benas Hodgesas viešai kalbėjo, kad Rusijai nusprendus atakuoti Lietuvą ar kurią kitą Baltijos šalį, mes galime turėti neapibrėžtumo laikotarpį, kai šalis gali likti gintis viena, kol NATO priims politinį sprendimą dėl atsako. Jis taip pat minėjo žinąs, kad Lenkija yra priėmusi politinį sprendimą nesiųsti savo karinių pajėgų už Lenkijos ribų padėti Baltijos šalims. Todėl esą Lietuva turi rengtis dvi savaites atsilaikyti viena. Tai ar Lenkija turi priėmusi tokį politinį sprendimą, jūsų žiniomis?
Aš manau, kad tai kažkoks nesusipratimas arba klaidinga interpretacija. Pirmiausia, mes jau keletą metų tikrai nekeitėme jokių taisyklių. Šiandien, pavyzdžiui, mes turime priešakines pajėgas Latvijoje taikos metu ir jos yra pasirengusios veikti krizės sąlygomis karo metu. Todėl man tai skamba pernelyg keistai.
Antra, jeigu pažiūrėtume į Lenkiją, kaip vieną didžiausių NATO partnerių rytiniame flange, tai mes gynybai skiriame ne 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, ką visi privalėtų daryti, bet mes investuojame 4 proc. Prieš keletą dienų prezidentas ir ministras pirmininkas lankėsi JAV Baltuosiuose rūmuose, kalbėjosi su JAV prezidentu ir mes gavome leidimą pirkti papildomas ilgo nuotolio raketas, 96 naujausio pavyzdžio atakos sraigtasparnius ir daugybę kitos karinės įrangos. Mes perkame nemažai F-35 naikintuvų, bus apie 32 visiškai nauji orlaiviai, perkame HIMARS, „Patriot“, M-1 tankus – iš JAV ir Pietų Korėjos. Kuriame papildomus pajėgumus Lenkijoje, iš viso turėsime apie 300 tūkst. karių.
Turime politinį sutarimą ir visuomenės paramą, taigi nematau jokių ženklų, kurie leistų abejoti Lenkijos patikimumu. Lenkijoje yra 10 tūkst. JAV karių. Tikrai nematau ir negirdžiu jokių klaustukų dėl to. Aš niekada nesu girdėjęs jokių politinių gairių ir komentarų, kad Lenkija turėtų kokius nors apribojimus arba neturėtų valios ginti partnerius.
Bet mes kalbame apie tą pilką laikotarpį tarp potencialiai galimos atakos ir NATO politinio sprendimo atsakyti agresoriui.
Vėlgi tai klausimai apie indikacijas ir perspėjimus. Mes matome rusus, girdime rusus, žinome, ką jie daro, todėl netikėta ataka, kad NATO būtų nepasirengusi politiškai ir žvalgybos prasme, man atrodo sunkiai tikėtina. Tai, žinoma, priklauso nuo politinio sprendimo Šiaurės Atlanto taryboje, kad pajėgos būtų aktyvuotos. NATO pajėgų Europoje vadas Christopher Cavoli yra vienas šauniausių generolų, kuriuos esu sutikęs savo gyvenime, jis labai kompetentingas ir fokusuotas į regioninius planus, kurie kaip tik yra įgyvendinami.
Todėl nors aš tiksliai nežinau, ką generolas B. Hodgesas konkrečiai kalbėjo, bet vis tiek turime savo 5-ąjį straipsnį, kuris reiškia „nė vieno colio“. Lietuvoje ir Lenkijoje mes sakome „nė vieno centimetro“. O tai dar mažiau nei colis. Bet prieš eidami į 5-ąjį straipsnį, turime 3-iąjį straipsnį, kuris kalba apie kiekvienos šalies pasiruošimą. Lietuva tikrai daro labai daug. Vakar buvau Pabradėje, apžiūrėjome infrastruktūrą, taip pat ir skirtąją pajėgų priėmimui, jeigu prireiktų. Jūs irgi nemažai investuojate, skiriate gynybai daugiau nei 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Taigi 3-iasis straipsnis yra viso ko pradžia, o tada mes turime 4-ąjį ir 5-ąjį. Aš tai būčiau optimistiškesnis. Bet nežinau, ką tiksliai B. Hodgesas norėjo pasakyti.
B. Hodgeso žodžius palydėjo Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės teiginiai, kad Lenkijoje yra teisinių apribojimų panaudoti karinius pajėgumus už Lenkijos ribų. Tai kokie tie teisiniai apribojimai galėtų būti?
Aš nematau teisinių kliūčių. Aišku, visuomet egzistuoja nacionalinė konstitucinė teisė priimti sprendimą. Taigi tai būtų klausimas mūsų prezidentui ir premjerui. Bet aš šiandien nematau jokių teisinių apribojimų. NATO yra nepriklausomų šalių aljansas ir visuomet remsis 5-uoju straipsniu. Bet vertinant realistiškai, ką mes matome aplink mus, jeigu mes kvestionuosime savo valią gintis ir bendrystę, tai bus tragedija. Todėl kaip atsargos karys aš labai remiu vienybę, remiu aljansų filosofiją, abipusį sutarimą, pasitikėjimą bei atsakingumą. Nematau jokio kito būdo šioje situacijoje. Jei atvirai, jeigu mes kvestionuosime NATO valią ir bendrystę, nemanau, kad tai suveiks mums į gera.
Ar jūs Lenkijoje diskutuojate, kas galėtų nutikti, jeigu iš Rusijos būtų surengta hibridinio stiliaus ataka arba „Hamas“ stiliaus ataka, kai nesiekiama okupuoti teritorijos, bet siekiama pakenkti civiliams. Tai NATO klausimas ar nacionalinis?
Na, aš manau, mes neturėtume nustebti, jei taip nutiktų. Rusijos imperinė strategija yra tokia pat, kaip buvo, jie atkūrinėja savo imperiją ir nevengia pasitelkti labai skirtingų instrumentų. Taigi tikslas tas pats, kelias, kuriuo jie siekia tikslo, šiek tiek skiriasi, o pasirenkami instrumentai priklauso nuo Rusijos gebėjimų ir strateginės situacijos suvokimo. Pažiūrėkime, 2007 metais, siekdami to paties tikslo – atkurti imperiją – jie naudojo kibernetinę ataką Estijoje. 2008 metais jie nusprendė imtis kietosios galios Gruzijoje. Tada jie naudojo privačias karines kompanijas Sirijoje, pavyzdžiui, „Wagner“ grupuotę. Taip pat jie naudojo mažus žalius žmogeliukus Kryme ir paskui perėjo prie kietosios galios Ukrainoje. Taigi kas čia galėtų nustebti? Rusija visuomet atakuoja visokiausiais būdais.
Taigi galimybė, kada ataka įvyks pasitelkus proxy veikėjus, visiškai įmanoma. Bet kiekviena šalis privalo apsaugoti savo kritinę infrastruktūrą, kibernetinę infrastruktūrą ir taip pat turime apsaugoti savo naratyvus. Jeigu mes imsime diskutuoti tokiais komentarais, kaip kad minėjote anksčiau, tai mes nebūtinai stipriname savo patikimumą ir tarpusavio pasitikėjimą kaip valstybė, kaip NATO, kaip civilizacija. Pas mus Lenkijoje dabar labai diskutuojama, kaip padidinti atsparumą. Karas visuomet yra politinis aktas, tai ne tik kariuomenių susidūrimas. Vakar buvo nuostabi diskusija apie moralinius karo aspektus, kalbėjo arkivyskupas. Patriotizmas ir atsparumas prasideda darželyje, tęsiasi toliau švietimo sistemoje, mokyklose, kitose viešosiose institucijose, medicinos sistemoje, o kietoji galia priklauso kariuomenei. Taigi kiekvienas atsakingas už šalies gynybą. Lenkijos Konstitucija labai aiški, apie tai kalbu, visur, kur keliauju. Kiekvieno Lenkijos piliečio atsakomybė ginti šalį. Nesvarbu, tai vyrai ar moterys, kariai ar civiliai, jauni ar seni, skirtingų politinių srovių atstovai, visi yra atsakingi. Kaip mes tai padarysime, priklauso nuo mūsų organizavimo.
Lenkija skiria 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai. Ar pas jus buvo kokių mokesčių pakeitimų šalyje vardan išlaidų gynybai didinimo?
Tai geras klausimas finansų ministrui, kiek žinau, buvo pasitelkti papildomi finansiniai instrumentai, kad finansavimas gynybai didėtų. Bet svarbiausia yra mano žinutė, skirta visus sumotyvuoti: techniškai tai įmanoma, svarbu tik politinė lyderystė ir visuomenės pritarimas. Kad ir kur važiuoju Lenkijoje, visur dėkoju žmonėms, kad jie yra tokie atsakingi pritardami papildomam finansavimui. Jeigu padėtis Ukrainoje pablogės, mes skirsime daugiau.
Karas Ukrainoje yra ne dvejų, o dešimties metų karas. Prasidėjo jis 2014 metais, pirmoji fazė apėmė žalius žmogeliukus, proxius, pasiruošimą, politinę korupciją, energetikos pasitelkimą kovai ir paskui jau buvo kita fazė. Jeigu padėtis Ukrainoje pablogės, mes skirsime 5 ar 10 procentų. Jeigu šiandien 2 proc. nėra išleidžiami išmaniai ir atsakingai, tai ateityje tikrai bus daugiau. Rusija yra ta pati, Rusija mentaline prasme visada kariauja. Lietuva ir Lenkija puikiai tą žino iš istorijos.
