Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos laida „Panorama“
Lenkijoje vis daugiau triukšmo kelia kraštutiniai dešinieji radikalai, skelbiantys šūkius prieš liberalizmą, seksualines mažumas, pasisakantys už katalikišką valstybę tik lenkams. Antirasistinė organizacija „Niekada daugiau“ pastaraisiais mėnesiais teigia užregistravusi trečdaliu daugiau su ksenofobija susijusių incidentų.
Radikalų eisenos, rengiamos visoje šalyje, jau nestebina. Pasak analitikų, jų ištakos praėjusio amžiau pradžia, kai Lenkijoje vešėjo nacionalistinės nuotaikos.
Bet kai 50 vyrų Varšuvos universitete veržiasi į feministės ir mokslininkės Magdalenos Srodos paskaitą, tai jau kas kita. Apsauginiai juos nustūmė nuo auditorijos, bet įsibrovėliai, grūmodami kumščiais, įsiveržė į greta esančią salę.
„Per pastaruosius mėnesius dešinieji ekstremistai Lenkijoje gerokai suaktyvėjo, taip pat akivaizdu, kad jie sulaukai daugiau paramos“, – teigė asociacijos „Daugiau niekada“ vadovas Rafalis Pankowski.
Dešiniųjų radikalų Lenkijos Seime nėra, bet liberaliai nusiteikusią visuomenę sukrečia, kai politikai žengia vienoje su ekstremistais gretoje.
„Sunku būtų įsivaizduoti Britanijos konservatorių partijos opolitikus, žygiuojančius drauge su skustagalviais, o Lenkijoje tai nutiko ne sykį. Teisės ir Teisingumo partijai, pagrindinei opozicinei dešiniajai partijai, atstovaujantys parlamento nariai žygiavo drauge su kraštutinais dešiniaisiais – skustagalviais, neonaciais“, – tęsė R. Pankowski.
Ne tik Lenkijoje vis daugiau triukšmo kelia radikalai, ir kitose Europos šalyse, prie to prisidėjo ekonomikos nuosmukis, žmonių nepasitenkinimas. Vengrijoje kraštutinė dešinioji partija turi tvirtas pozicijas parlamente, o Graikijos parlamente tokia „Auksine Aušra“ pasivadinusi partija turi 7 proc. mandatų.
Kraštutiniai dešinieji Lenkijoje aiškina, jog tegina tautos vertybes. Nacionalinio judėjimo vadovas užtikrina – jiems smurtas svetimas.
„Mes rengiame debatus universitetuose, kitose viešose vietose, šimtai žmonių ateina mūsų pasiklausyti. O kaltinimai dėl smurto tai tik bandymas sujaukti mūsų įvaizdį“, – sakė Nacionalinio judėjimo lyderis Arturas Zawisha.
Pasak A. Zawisha, gluminantys klausimai per įvairius susitikimus ar jų organizatorius apjuokančios skanduotės – taip pat diskusijos dalis. Bet kraštutiniųjų žygis per Nepriklausomybės dieną Varšuvos centre virto kelias valandas trukusiomis grumtynėmis su policija. Analitikai sako, iš dalies tai galima paaiškinti beveik 30 proc. siekiančiu jaunimo nedarbu. Pagrindinės kraštutinės dešiniosios organiazcijos dievagojasi neturinčios nieko bendra su tokiu agresyvumu, bet ryšį susekti nesunku – jis akivaizdus socialiniuose tinkluose, kur rašomi pagyrimai už tokius žygdarbius.
