Nijolė Druto, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Lenkijoje vartotojų pasitenkinimą sukėlė pingantys drabužiai, švietimo paslaugos, maistas ir gėrimai. Tačiau ekonomistai susirūpinę – nesutramdyta defliacija makroskalėje gali stabdyti ūkio augimą. Liepą šalies Centrinis statistikos biuras pirmą kartą per keliasdešimt metų vietoj infliacijos užfiksavo defliaciją – vartojimo prekių ir paslaugų kainų nuosmukį 0,2 proc., palyginti su šia ir praėjusių metų liepa.
Nacionalinis bankas liepą prognozavo, kad defliacija užtruks du tris mėnesius, o dabar, šalies ekonomistų nuomone, atsižvelgiant į Rusijos embargą, ji gali užsitęsti iki metų pabaigos. Svarstoma, galbūt rugsėjo pradžioje posėdžiausianti Pinigų politikos taryba ryšis sumažinti bazines palūkanų normas. Netenkina ES sprendimai
Lenkijoje trečiadienį prasidėjo naujas politinis sezonas ir rudenį vyksiančių savivaldybių rinkimų kampanija. Po atostogų susirinkusį pirmą seimo posėdį pradėjęs šalies premjeras pristatė naujas savo vyriausybės politikos gaires ir pažėrė tautiečiams gausybę pažadų: didesnes pensijas, didesnes mokesčių lengvatas daugiavaikėms šeimos ir vaivadijoms paskirstytus 400 mlrd. zlotų Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos, kurią apibūdino būsiant didesnę už Maršalo planą.
Lenkijos vaisių ir daržovių augintojai ir žemės ūkio ministras Marekas Sawickis sako „ne“ Europos Komisijos (EK) pasiūlytoms kompensacijoms už Rusijos embargo sukeltus nuostolius. Lenkijos žemdirbių netenkina nei visai Europai numatyta 125 mln. eurų suma, nei jos paskirstymo principai. Europos biudžetas turi skirti tokią sumą, kuri visiškai kompensuotų Rusijos embargo nuostolius, sako Lenkijos sodininkų sąjungos pirmininkas. Jis pabrėžia, kad vien lenkiškų vaisių ir daržovių į Rusiją eksporto vertė pernai siekė 400 mln. eurų.
Lenkų sodininkai ir daržininkai jaučiasi labiausiai nukentėję dėl Rusijos embargo iš visų ES šalių. Lenkija užima pirmą vietą pasaulyje pagal obuolių eksportą ir trečią – pagal obuolių auginimą. Pernai lenkiškų obuolių eksportas siekė 1,2 mln. tonų. Du trečdaliai buvo eksportuoti į Rusijos rinką.
Pora šimtų nepatenkintų Lenkijos sodininkų ir daržininkų antradienį surengė protesto akciją Briuselyje: išdalijo kelias tonas į Rusijos rinką nepatekusių lenkiškų obuolių bei paprikų ir gavo EK atstovo pažadą, kad kitą savaitę bus parengta Rusijos embargo padarytų nuostolių analizė, o jos rezultatai bus aptarti rugsėjo 5 d. vyksiančiame žemės ūkio ministrų susitikime.
Lenkijos parduotuvėse – dideli užsieniečių srautai
Kaip, remdamasi statistiniais tyrimais, skelbia lenkų spauda, užsieniečiai šturmuoja Lenkijos parduotuves. Per pirmąjį šių metų ketvirtį užsieniečiai Lenkijoje išleido 7,7 mlrd. zlotų (apie 200 mln. eurų). Beveik 58 proc. tos sumos paliko svečiai iš ES šalių, 27 proc. – svečiai, atvykę sausumos keliais iš už ES sienų. Daugiausia pinigų Lenkijoje išleido vokiečiai (53 proc. visų užsieniečių išlaidų), po jų eina ukrainiečiai, baltarusiai, čekai, slovakai ir rusai. Lietuviai – septintoje vietoje, jie Lenkijoje paliko 3,4 proc. visų užsieniečių išlaidų.
Svečiai iš ES šalių dažniausiai pirko degalus ir cigaretes. Rytų kaimynai – statybines medžiagas, namų apyvokos daiktus, drabužius ir kosmetiką. O rusai iš Kaliningrado srities, pagal bevizę pasienio judėjimo sutartį galintys pasiekti Gdanską, Sopotą ir Gdynę, pinigus leido drabužiams, avalynei, mėsos produktams ir restoranų bei nakvynės paslaugoms. Pasak Varmijos ir Mozūrų pasienio sargybos skyriaus atstovės, pasienyje su Kaliningrado sritimi šiuo metu pastebimas didesnis judėjimas nei prieš metus.
Lenkijoje daugėja mokamų kelių
Ministrų tarybos potvarkiu nuo rugsėjo 1 d. į elektroninę kelių mokesčių rinkimo sistemą bus įtraukti 206 kilometrų, nuo spalio 1 d. – dar 58 kilometrų įvairių kategorijų valstybinių kelių ruožų. Iki metų pabaigos mokamų kelių Lenkijoje ilgis sieks beveik 3 tūkst. kilometrų.
Pateikiamais duomenimis, „ViaTOLL“ sistema per dieną surenka vidutiniškai 3,8 mln. zlotų, o nuo 2011 m., kai pradėjo veikti, Lenkijos kelių fondas praturtėjo daugiau kaip 3,3 mlrd. zlotų. Teigiama, kad visos šios pajamos, kuriomis disponuoja šalies Generalinė kelių ir autostradų direkcija, skiriamos kelių modernizacijai ir priežiūrai.
