Palaipsniui įmonės planuoja į šią šalį perkelti ir Lietuvoje likusias veiklas. Šiemet Lenkijoje kuriasi rekordinis įmonių skaičius – 500, jau registruota 4500 vilkikų, kas sudaro apie 11-12 tūkst. darbo vietų.
Nėra kvotų ir koeficiento
Transporto įmonės „cargoGO Logistics“ vykdantysis direktorius Osvaldas Švitra tvirtina, kad įmonės padalinį steigti Lenkijoje nuspręsta neatsitiktinai – tam buvo keletas priežasčių.
„Viena iš jų – tai Mobilumo paketo įtaka ir noras būti arčiau kliento. Kita – Lenkijoje verslui palankesnė mokestinė aplinka, pavyzdžiui, nėra koeficiento, kuris būtų taikomas apskaičiuojant vairuotojų atlyginimus. Būtent todėl galime vairuotojams pasiūlyti didesnę algą nei Lietuvoje. Tai didelė šalis, didelės ir finansavimo galimybės verslui, taip pat vilkikų draudimo kaštai mažesni“, - priežastis vardija O. Švitra.
Jo teigimu, kiekviena šalis turi savo niuansus vykdant veiklą, einant į Lenkiją buvo noras pabandyti prisitaikyti prie šios šalies įstatymų ir juos palyginti su Lietuvos įstatymais. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra taikomos kvotos trūkstamos profesijos atstovams – tolimųjų reisų vairuotojams, koeficientas apskaičiuojant lietuviškus vairuotojų atlyginimus, kas augina kaštus verslui. Lenkijoje to nėra.
„Savaime suprantama, Lenkijoje irgi yra minimali alga kaip ir Lietuvoje, tačiau pas kaimynus nėra koeficiento, kuris Lietuvoje nuolat kyla, kas didina visoms transporto įmonėms kaštus Be to, Lietuvoje toks koeficientas taikomas tik transporto ir logistikos sektoriui“, – sako O. Švitra.
Įsidarbinti vairuotoju – Lenkijoje greičiau
Bendrovės „cargoGO Logistics“ vykdantysis direktorius O. Švitra atkreipia dėmesį ir į tai, kad užsienio šalyse yra kitokie įdarbinimo procedūrų terminai ne Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiams, kurie nori dirbti tolimųjų reisų vairuotojais transporto įmonėse.
„Pavyzdžiui, iki kol nebuvo įvestos kvotos, Lietuvoje įdarbinti trečiųjų šalių piliečius vilkikų vairuotojais užtrukdavo 3-4 savaites. Per tiek laiko buvo galima sutvarkyti visus būtinus formalumus ir tolimųjų reisų vairuotojas atvykęs į mūsų šalį pradėdavo dirbti įmonėse. Kai buvo įvesta kvotų sistema, įdarbinimo procedūros pailgėjo iki 3 mėnesių, o kartais ir dar ilgiau užtrunkama“, – sako .O. Švitra.
Tuo tarpu Lenkijoje, pasak jo, įdarbinti tolimųjų reisų vairuotojais piliečius iš trečiųjų šalių užtrunka iki mėnesio, retais atvejais – iki 6 savaičių.
Įmonės valdymas – iš Lietuvos
O. Švitra pasakoja, kad steigti įmonės padalinį kaimyninėje Lenkijoje nuspręsta ne per dieną, o atsakingai įvertinus tokį žingsnį ir atlikus išsamią rinkos analizę, nes įmonės veiklos plėtra į kitą šalį nėra paprastas ir greitas procesas.
„Didžioji dalis įmonės veikia Lietuvoje ir veiks. Perkelti visos veiklos į Lenkiją neplanuojame, o norime ten tiesiog auginti atskirą padalinį, kurį ir toliau valdysime būtent iš Lietuvos. Kvotos ir kiti nepalankūs verslui įstatymai yra susiję su vairuotojų darbinimu. Visgi norėtųsi pabrėžti, kad Lietuvoje turime labai daug kvalifikuotų ir profesionalių administracijos darbuotojų, kurių dėka Lietuvos verslas gali būti plečiamas į kitas šalis ir būti valdomas būtent iš Lietuvos“, – sako O. Švitra.
Anot O. Švitros, siekiant verslo plėtros, jo vadovaujama įmonė eina į kitas šalis, o Lietuvos verslo aplinka tai paskatina daryti, bet tai, anot jo, nėra pagrindinė priežastis.
„Vykdyti verslo plėtrą į kitas šalis nusprendėme, nes siekiame plėstis ir įsitvirtinti tose rinkose, kad galėtume konkuruoti su didžiausiomis logistikos įmonėmis pasaulyje. Žinoma, tai leidžia būti ir arčiau kliento, išmokti dirbti taikant kitų šalių įstatymus. Jei jie yra palankesni šiuo metu, nereiškia, kad tokie bus visada“, – sako O. Švitra.
Pasak jo, norint padėti transporto verslui Lietuvoje, pirmas greitas sprendimas turėtų būti kvotų panaikinimas, įdarbinimo procedūrų pagreitinimas trečiųjų šalių piliečiams ir koeficiento, kuris taikomas apskaičiuojant vairuotojų atlyginimus, panaikinimas. Tik taip būtų galima mūsų šalyje tikėtis proveržio transporto sektoriuje.
„Mes mokame mokesčius Lietuvoje, toliau vykdome ir vykdysime čia veiklą, tačiau natūralu, kad esant tokiems įstatymų pakeitimams, verslai ieško išeičių, kaip sumažinti veiklos kaštus ir kartais tai yra įmonės plėtra į kitą šalį. Veiklos paskirstymas per kitas šalis kuria toms šalims pridėtinę vertę ir natūralu, kad mokesčiai mokami ne tik Lietuvoje, bet ir kitoms valstybėms, kur vykdoma transporto verslo plėtra“, - sako O. Švitra.
Naujokams - mažesnis pelno mokestis
Transporto įmonės „Nordic Trucking Logistics“ direktoriaus Kazimiro Narkevičiaus teigimu, prieš metus jo vadovaujama įmonė veiklą perkėlė į Lenkiją, o tai padaryti paskatino ne viena priežastis.
„Viena jų – triskart mažesnė transporto priemonių draudimo kaina, kita – nėra koeficiento, kuris Lietuvoje naudojamas apskaičiuojant atlyginimą ir apmokestinant dienpinigius. Dar viena – kur kas paprastesnė ir greitesnė trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo vilkikų vairuotojais tvarka“, – sako K. Narkevičius.
Be to, pasak jo, kaimynai mažoms įmonėms taiko ne 15 proc., o 9 proc. pelno mokestį. Palankesni ir kiti mokesčiai, pavyzdžiui, Lenkijoje vieno vairuotojo darbo minimaliam užmokesčiui turime skirti 480 eurų, dar 289 eurus – mokesčiams, o tai yra 200 eurų mažiau, nei Lietuvoje.
„Tai lemia, kad mūsų įmonė gali pasiūlyti didesnes konkurencingas algas vilkikų vairuotojams. Ir Lenkijoje, ir Lietuvoje – 2200 eurų „į rankas“. Tiek vidutiniškai su dienpinigiais užsidirba vairuotojai mūsų įmonėje“, – sako jis.
Kai kurie vairuotojai renkasi Lenkiją
Kaip pavyzdį K. Narkevičius pateikia ir tai, kad ne visi vairuotojai nori darbintis Lietuvoje. Pavyzdžiui, jo vadovaujamoje įmonėje dirba 30 užsienio šalių piliečių, iš kurių net 20 nenorėjo, kad jų darbo sutartys būtų sudaromos Lietuvoje.
„Kodėl? Todėl, kad užsieniečiams Lenkijoje nereikia mokėti už darbo vizą ir visi reikiami formalumai sutvarkomi nemokamai, o darbinantis Lietuvoje tai kainuoja. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl kai kurie vairuotojai nenori darbintis lietuviškose transporto įmonėse“, - sako K. Narkevičius.
Verslininkas primena, kad Lietuvoje valstybės išduodamas leidimas atvykti dirbti kainuoja 121 eurą – tokio dydžio rinkliavą į valstybės biudžetą turi sumokėti įmonė, kad į mūsų šalį galėtų atvykti dirbti vilkiko vairuoju pilietis ne iš ES šalių. O vairuotojas, pavyzdžiui, Baltarusijoje darydamasis vizą, kad galėtų atvykti į Lietuvą, turi sumokėti apie 160 eurų, dar papildomai kainuoja tarpininkų paslaugos, kurie padeda sutvarkyti ne tik vizos, bet ir kitų dokumentų gavimo formalumus.
Pasak K. Narkevičiaus, dar viena svarbi verslo iškėlimo priežastis – vežėjai tiesiog pavargo būti nemėgstami, nepageidaujami ir kaltinami mokesčių nemokėjimu. Būtent todėl jo vadovaujama įmonė planuoja plėtrą Lenkijoje, išsinuomojo patalpas Balstogėje, kur ilgainiui bus perkeltos operacijos ir vilkikai.
500 įmonių – vien Lenkijoje
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, vis daugiau transporto įmonių dėl nepalankios aplinkos Lietuvoje šiam sektoriui kuriasi Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, o patraukliausia šalimi išlieka kaimyninė Lenkija.
„Vis daugėja vežėjų, kurie nebemato galimybių tęsti veiklą Lietuvoje, kai transporto sektoriaus situacija vis prastėja, o Lietuva išlieka vienintele šalimi, kuri taiko netgi ribojimus išskirtinai tik šiai verslo sričiai – kvotas trūkstamai vairuotojų profesijai, koeficientą lietuviškiems vairuotojų atlyginimams. Ir net nėra bandoma ieškoti sprendimų, kaip gerinti transporto verslo aplinką, bent jau sustabdyti įmonių kraustymąsi. Ypač sudėtinga situacija smulkiesiems ir mažiesiems vežėjams, nes jie patiria didžiausius ekonominius sunkumus“, – sako Z. Buivydas.
Būtent todėl, pasak jo, ir ieškoma bet kokių galimybių išsaugoti verslus.
Bendrovės „Savesta Consulting“, kuri padeda vežėjams įsikurti Lenkijoje, valdybos narys Ignas Volbikas skaičiuoja, kad šiemet Lenkijoje kuriasi rekordinis transporto įmonių skaičius – beveik 500.
„Tokio aktyvumo dar nėra buvę. Savaime suprantama, sprendimai kurtis svetur nepriimami per dieną, verslas atsakingai vertina visas galimybes ir ilgai ruošiasi tokiems pokyčiams. Lenkijoje lietuviškos įmonės pradėjo kurtis prieš kelerius metus, tačiau šie metai – išskirtiniai. Šiuo metu esame įsteigę daugiau kaip 150 lietuviško kapitalo transporto įmonių Lenkijoje, bet, mūsų duomenimis, Lenkijoje jau yra registruota daugiau nei 500 transporto kompanijų, kurios keliasi iš Lietuvos“, – sako I. Volbikas.
