Portalui tv3.lt Eugenijus pasakojo, kad jau keletą metų gyvena Lenkijoje. Jis nedideliame miestelyje tarp Varšuvos ir Krokuvos įsikūrė kartu su žmona.
„Ji lenkė, susipažinome, kuomet dirbau Didžiojoje Britanijoje. Kurį laiką bendravome per atstumą, kol galiausiai nusprendėme kraustytis į žmonos gimtąjį miestelį.
Lenkijoje gyvenu jau šešerius metus ir tikrai čia niekuo nesiskundžiu“, – tikino vyras.
Eugenijus pasakojo, kad socialiniuose tinkluose seka keletą grupių, kur lietuviai dalijasi įspūdžiais apie Lenkiją, jos parduotuves, kainas ar vietas atostogoms.
„Esu gan aktyvus tose grupėse, stengiuosi padėti tautiečiams, jeigu jiems iškyla kokių nors klausimų.
Žmonės daug diskutuoja apie maisto kainas. Ir tikrai pats matau, kad kainų skirtumas nemažas, kalbant beveik apie visus produktus – duoną, daržoves, mėsą, alkoholį ir t.t. Pats apsiperku Varšuvos bazėse, kur sutinku nemažai lietuvių. Pasikalbu su jais, žmonės atvyksta net 600–700 kilometrų, kad apsipirktų pigiau“, – pasakojo vyras.
Jis pastebėjo, kad į Lenkija nusipirkti prekių atvyksta ir smulkaus verslo atstovai.
„Lietuvoje tos pačios prekės net 40 ar 50 proc. brangesnės, todėl verslininkams tikrai apsimoka jas pirkti Lenkijoje“, – skaičiavo pašnekovas.
Ne viską apsimoka pirkit Lenkijoje
Tačiau Eugenijus atkreipė dėmesį, kad kai kurios prekės pigesnės Lietuvoje.
„Pastaruoju metu Lenkijoje pabrango kuras. Šiuo metu jis kainuoja daugiau nei Lietuvoje. Tikiuosi, kad kada nors jo kainos vėl grįš į buvusį lygį. Ir tautiečiai vėl pigesnį kuras pilsis čia“, – vylėsi vyras.
Jis pastebėjo, kad kiekvienas pirkėjas Lenkijoje ieško skirtingų prekių.
„Vieni perka mėsą didelėmis pakuotėmis. Mėsos galima įsigyti daugiau ir ją užsišaldyti. Šventėms Lenkijoje galima įsigyti ir pigesnio alkoholio.
Dažnai žmonės klausia, ar Lenkijoje pigesnės statybinės medžiagos ir prekės. Esu net padėjęs lietuviams šių prekių įsigyti. Taigi, net išsinuomojus priekabą parai, užsipylus kuro ir čia įsigijus pavyzdžiui, dangą stogui, vis tiek pavyksta sutaupyti. Tad šias prekes Lenkijoje pirkti tikrai apsimoka“, – tikino vyras.
Eugenijus atkreipė dėmesį, kad Lenkija ne tik pigi šalis, bet ir labai graži.
„Lenkija labai didelė ir čia tikrai yra ką aplankyti – kalnus, druskų kasyklas, pajūrį ir t.t. Geriausia čia atostogauti su šeima ir nakvynei ieškoti privačių namukų, taip pavyks sutaupyti. Be to, tokiame namuke bus virtuvė, todėl nebūtina bus leisti pinigus restoranuose, galima maistą pasigaminti patiems“, – patarė vyras.
Išlaidos Lenkijoje priklauso nuo sezono
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė, apžvelgdama banko klientų išlaidas atsiskaitant mokėjimų kortelėmis, komentavo, kad išlaidų suma dažniausiai svyruoja priklausomai nuo metų sezono.
„Pavyzdžiui, kiekvienais metais pastebime, kad išlaidos išauga vasaros mėnesiais, ir tai tikriausiai yra natūralu – gyventojai, važiuodami atostogauti į Lenkiją ar kitas Europos šalis, tuo pačiu kartu sustoja kaimyninėje šalyje ir apsipirkti“, – komentavo ekonomistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje dėmesys apsipirkimui Lenkijoje kol kas yra daug didesnis nei tikrasis lietuvių pasiryžimas vykti ten apsipirkti.
„Tautiečių atsiskaitymai šioje šalyje sudaro apie 1 proc. nuo bendros banko atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis sumos.
O pati tendencija, kai gyventojai vyksta ieškoti pigesnių prekių į kaimynines šalis, nėra jokia naujovė. Pavyzdžiui, trečdalis belgų vyksta apsipirkti į Prancūziją ar Vokietiją. Tuo metu suomiai, ieškantys ne tik pigesnių maisto produktų, bet ir gėrimų, yra gana dažni svečiai Estijoje“, – pastebėjo G. Ilekytė.
Išleido milijonus eurų
Ekonomistė skaičiavo, kad praėjusiais metais lietuviai Lenkijoje ne vasaros mėnesiais išleido apie 7–8 milijonų eurų, tuo metu liepos ir rugpjūčio mėnesiais beveik dvigubai daugiau – apie 14–15 milijonų eurų.
„Gruodį išlaidos siekė kiek daugiau nei 7 milijonus eurų. Didžiausią dalį išlaidų, maždaug trečdalį, gyventojai išleidžia maisto produktams, apie penktadalį – degalams. Remiantis banko duomenimis, vidutinė vieno atsiskaitymo suma šiuo metu siekia apie 50 eurų“, – skaičiavo G. Ilekytė.
Anot jos, nepaisant to, kad Lenkijoje galima rasti pigesnių maisto produktų, reiktų nepamiršti, kad kelionė ten taip pat apima alternatyviuosius kaštus.
„Pavyzdžiui, jeigu į prekybos vietos reikia nuvykti 100 ar daugiau kilometrų, tektų paskaičiuoti ne tik nemažas kelionės kuro išlaidas, bet ir laiką, kuris būtų praleistas automobilyje.
Galiausiai, yra rizika prisipirkti tokių prekių ir produktų, kurių galbūt nereikia arba kurie turi ribotą galiojimo terminą. Tokiu atveju reiktų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų buvo pasiektas norimas tikslas – sutaupyti pinigų“, – patarė ekonomistė.
