Rinktis žmones į demonstracijas paragino buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, dabar vadovaujantis pagrindinei Lenkijos opozicijos partijai „Pilietinė platforma“ (PO), perspėjęs apie „Polexito“ – išstojimo iš ES – perspektyvą.
D. Tuskas paprašė žmonių „ginti europinę Lenkiją“, minėtam teismo sprendimui sulaukus kritikos tiek Lenkijoje, tiek Bendrijoje.
„Turime išsaugoti Lenkiją, niekas už mus to nepadarys“, – sakė jis tviteryje.
Demonstracijos turi prasidėti 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku.
1989 metais žlugus komunistiniam režimui, 2004-aisiais Lenkija kartu su keliomis kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis įstojo į ES.
Remiantis apklausomis, narystė Bendrijoje Lenkijos išlieka labai populiari, tačiau Varšuvos ir Briuselio santykiai tapo įtempti nuo tada, kai 2015 metais į valdžią atėjo dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).
Pagrindinis nesutarimų objektas yra PiS inicijuota plati teismų sistemos reforma, kuri, kaip baiminasi ES, gali pakenkti teismų nepriklausomumui ir demokratinėms laisvėms.
Naujausias posūkis šiame ilgai besitęsiančiame ginče buvo ketvirtadienio Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimas. Vyriausybės oponentų teigimu, KT yra nelegitimi institucija, nes joje gausu PiS sąjungininkų.
Konstitucinio Tribunolo nutartimi atmetama ES teisės viršenybė nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Joje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija.
Tribunolas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemos reformas.
„Polexitas“
Dar prieš teismui priimant sprendimą, Briuselis perspėjo, kad ta byla gali turėti „pasekmių“ išmokoms, kurias Lenkija turi gauti iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.
Tačiau ekspertai sako, kad Konstitucinio Tribunolo nutartis, kuri dar turi būti paskelbta oficialiai, kad įgytų teisinę galią, gali būti pirmas žingsnis link galimo šalies pasitraukimo iš ES.
„Ši nutartis absoliučiai nesuderinama su Europos Sąjungos teise ir turi būti paprasčiausiai ignoruojama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje“, – sakė Piotras Bogdanowiczius (Piotras Bogdavovičius) iš Varšuvos universiteto.
„Ant kortos iš tiesų pastatyta mūsų narystė ES“, – sakė jis radijui „TOKFM“.
Buvęs Lenkijos žmogaus teisių kontrolierius Adamas Bodnaras „TOKFM“ sakė, kad Konstitucinio Tribunolo nutartis numato „Polexitą“, neįvardijant to konkrečiu žodžiu.
Vis dėlto vyriausybė atmetė tokią perspektyvą.
Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) penktadienį patikino, kad jo šalis nori likti Europos Sąjungoje.
„Lenkijos ir Vidurio Europos šalių įstojimas į Europos Sąjungą yra vienas ryškiausių ankstesnio dešimtmečio įvykių. Tiek mums, tiek pačiai ES“, – sakė M. Morawieckis, turėdamas galvoje Bendrijos plėtrą į rytus 2004-aisiais.
„Lenkijos vieta yra ir bus Europos valstybių šeimoje“, – parašė premjeras socialiniame tinkle „Facebook“.
M. Morawieckis nesureikšmino Konstitucinio Tribunolo nutarties. Anot jo, konstitucinės teisės viršenybės kitų teisės šaltinių atžvilgiu principą yra konstatavę teismai kitose valstybėse narėse.
„Turime tokias pat teises, kaip kitos šalys. Norime, kad šios teisės būtų gerbiamos. Nesame nekviesti svečiai Europos Sąjungoje. Ir dėl to nesutinkame, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su antrarūše šalimi“, – sakė premjeras.
