Buvusios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) valdžios santykiai su Briuseliu buvo įtempti, o dešimtys milijardų eurų COVID ekonomikos gaivinimo lėšų – įšaldytos dėl kaltinimų, kad Varšuva pakenkė teisėjų nepriklausomumui.
Tačiau spalio mėnesį buvo išrinkta nauja proeuropietiška Donaldo Tusko vyriausybė, kuri ėmėsi pastangų atkurti teisės viršenybę ir tikisi, kad tai leistų gauti minėtas lėšas.
Lenkijos teisingumo ministras Adamas Bodnaras, atvykęs į Briuselį pristatyti plano, sakė, kad jį sudaro įstatymai, kuriais siekiama atšaukti prieštaringai vertinamas reformas.
„Tai veiksmų planas, už kurį mūsų piliečiai balsavo per spalio 15-osios rinkimus ir kurio jie reikalavo daugelį metų iki tol, – žurnalistams sakė A. Bodnaras. – Dėsiu visas pastangas, kad įtikinčiau, jog esame teisingame teisės viršenybės atkūrimo kelyje“.
Kilus šiai priešpriešai, 2017 m. gruodį Europos Komisija Lenkijos atžvilgiu pritaikė ES sutarties 7 straipsnį. Tai yra kraštutinė procedūra, pradedama, jei iškyla grėsmė teisės viršenybei.
Pagal 7 straipsnį, kuris 2018 metais taip pat buvo pritaikytas Vengrijai, teoriškai gali būti sustabdytos valstybės balsavimo teisės ES Taryboje.
Nors Komisija laikėsi nuomonės, kad dėl Lenkijos reformų šalies teismų sistema pateko į valdančiosios daugumos politinę kontrolę, ši procedūra vis dėlto lėmė labiau grasinimus, bet ne sankcijas.
Lenkija tikisi, kad pagal naująjį planą iki birželio 6-9 dienomis vyksiančių Europos Parlamento rinkimų pavyks oficialiai atšaukti 7 straipsnyje numatytą veiksmą.
„Po šešerius metus trukusių diskusijų pagal 7 straipsnį tai yra pirmas teigiamas žingsnis į priekį, dėl kurio procedūra gali būti nutraukta“, – sakė Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jourova.
ES jau ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad pataisytų savo santykius su Varšuva, ir lapkritį patvirtino besąlyginį 5,1 mlrd. eurų avansą Lenkijai. Likusios lėšos bus įšaldytos, kol bus išspręstas Briuseliui susirūpinimą keliantis reformų klausimas.
