Jau netrukus ant dalies Lietuvoje parduodamų lenkiškų gaminių išvysite naują prekės ženklą, kuriuo lenkai ketina pažymėti dalį eksportuojamos produkcijos. Pasidomėjome, kokią įtaką toks prekių žymėjimas gali turėti Lietuvoje ir ar vertėtų lietuviams pasekti kaimynų pavyzdžiu.
Lenkijos ambasados Lietuvoje duomenimis, prekės ženklo koncepcija sukurta atlikus tyrimus devyniose pasaulio valstybėse, tarp jų Kinijoje ir JAV. Lenkišku ženklu bus žymimos prekės, atitinkančios tam tikrus standartus, o produkciją ketinama pardavinėti visame pasaulyje.
Lenkijos atstovai įsitikinę, kad naujas prekių žymėjimas gerokai sustiprins jų produkcijos konkurencingumą ir Lietuvoje. „Lenkijos prekių ženklo pranešimas yra toks: „Iš Lenkijos kilęs produktas yra geros kokybės ir parduodamas už protingą kainą.“ Jis vartotojui padės sužinoti produkto kilmės šalį ir greičiau apsispręsti“, – sakė Lenkijos ambasados Lietuvoje Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vedėjas Ryszardas Kowalskis. Kad lenkiškos prekės yra paklausios užsienyje, esą liudija ir tai, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) jų paklausa ES šalyse padidėjo tris kartus.
Pasak R. Kowalskio, Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad prekės iš Lenkijos yra nebrangios,bet kokybiškos ir patikimos, todėl tikimasi, kad ir prekių ženklas bus sėkmingas: „Nors dėl valiutos kurso pokyčių ar kitų priežasčių kainos aspektas gali prarasti reikšmę, manome, kad Lenkijos prekių ženklas taps geros kokybės už protingą kainą sinonimu.“
Pelkių šalis
Nuomonei, kad lenkiškas prekių ženklas sustiprins kaimynų prekių konkurencingumą, pritarė ir verslo konsultacijų įmonės UAB SIKC direktorius Gintaras Bleizgys. Esą lietuvius tenkina lenkų parduodamų prekių kaina ir kokybė, o papildomai pažymėti iškart atkreips dėmesį, nes ženklas bylos žemą kainą. „Lietuviškų ir lenkiškų pieno ar mėsos produktų kokybė yra vienoda, bet lenkai produktus gali parduoti pigiau“, – konstatavo pašnekovas. G. Bleizgys taip pat pridūrė, kad neretai lenkai ir lietuvių tradicinius patiekalus, pavyzdžiui, šaltibarščius, užsienyje parduoda ir pristato kaip savo.
Pasak eksperto, lietuviams žymėti savo šalyje pagamintas prekes nebūtų naudinga – esą Lenkijos atveju prekių ženklas pasiteisins, nes lenkų prekės jau žinomos kaip mažai kainuojančios, o apie lietuviškas žino mažai kas, nors jų kokybė yra gera. Todėl pirmiausiai reikėtų prekes padaryti konkurencingas užsienyje ir tik tuomet kalbėti apie prekės ženklo kūrimą. „Konkurencingumą sustiprinti galėtų padėti valstybė, pavyzdžiui, pasirūpindama geru oro uostu. Dabar norėdami atvykti į Lietuvą turistai turi skristi per Rygą ar Varšuvą. Kaip buvome pelkių šalis užsieniečiams, taip ir likome“, – juokėsi pašnekovas.
Perka lietuvišką prekę
Pasak komunikacijos agentūros „Ic Baltic“ direktorės Justinos Gineikienės, pasaulyje atliktų rinkodaros tyrimų rezultatai prieštaringi – kilmės šalis gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų rezultatų: „Vienu atveju geriau akcentuoti prekės kilmės šalį (pavyzdžiui, kalbant apie prancūziškus kvepalus), o kitu geriau nutylėti. Daugelio naujųjų ES šalių gamintojai renkasi galimybę žymėti – „pagaminta ES“ – neįvardydami kilmės šalies.“
Pasak pašnekovės, eksportuojamų prekių žymėjimas lietuvišku ženklu galėtų net sumažinti produktų paklausą užsienyje. Pavyzdžiui, jeigu baldai iš Lietuvos būtų eksportuojami į užsienį su Lietuvos, o ne IKEA prekių ženklu, jie tokie paklausūs nebūtų.
Ekspertės teigimu, tikėtina, kad Lenkijos prekių ženklu pažymėti produktai Lietuvos rinkoje gali turėti ir neigiamą įtaką. „Lietuvos gyventojai pasižymi vartotojo etnocentrizmu ir labiau vertina vietoje pagamintą produktą, net jei jis brangesnis. Etnocentrizmo tendencija ryškiausia maisto produktų srityje. Tarkime, perkant šviežią mėsą ar pieno produktus kilmės šalis Lietuva yra pranašumas, o Lenkija – labiau trūkumas“, – svarstė pašnekovė. J. Gineikienė taip pat pridūrė, kad ir patys Lenkijos verslininkai, jei tik yra galimybė, ant pakuočių žymi, kad prekės gaminamos Lietuvoje, o ne Lenkijoje.
Kokybė arba kaina
Lietuvos marketingo asociacijos narys Rytis Buračas pasakojo, kad dažniausiai kilmės šalis žymima ant tų prekių, kurios atitinka tam tikrą valstybės įvaizdį. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė italų įmones, kurios ant dizaino gaminių pažymi kilmės šalį, nes Italija jau žinoma kaip „stilinga“ šalis. Prekės kilmės įvardijimas ant gaminio esą gali padėti apsisaugoti nuo padirbinėtojų – ženklu „Made in Italy“ (pagaminta Italijoje) prekės žymimos norint ir pabrėžti skirtumą nuo kiniškos produkcijos, kuri žymima panašiai, pavyzdžiui, „Designed in Italy“ (dizainas sukurtas Italijoje).
Vertindamas Lenkijos prekių ženklo idėją, R. Buračas pasakojo, kad Lenkija reklaminiam šūkiui – iš Lenkijos kilęs produktas yra geros kokybės ir už protingą kainą – pasirinko kelis aspektus, kurie vartotojų suvokimo skalėje dažniausiai yra nesuderinami: paprastai vartotojai renkasi arba kokybę, arba kainą. „Lenkai rėmėsi teiginiu, kad jų prekės Lietuvoje yra vertinamos kaip kokybiškos, tačiau iš bendros praktikos, patirties ir viešos nuomonės galima daryti išvadą, kad toks teiginys nėra tikslus“, – sakė pašnekovas.
Nekokybiškas šlamštas?
Kad lenkiškos prekės Lietuvoje suvokiamos kaip geros kokybės, abejojo ir Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis: „Dešimtmečio pradžioje atliktame tyrime lietuviai Lenkiją siejo su pigiomis ir nekokybiškomis prekėmis. Jei ši nuostata turi realų pagrindą, kai kaimynai nepriklausomybės pradžioje mus užpylė nekokybišku šlamštu, vargu ar vien žymėjimas ką nors pakeis.“ G. Šeputis taip pat pasakojo iš Lenkijos komunikacijos specialistų girdėjęs, kad ir patys ekspertai ženklo idėją vertina skeptiškai.
Kalbėdamas apie galimybes panašų prekės ženklą kurti lietuviams, G. Šeputis svarstė, kad lietuviškas prekių ženklas galėtų pasiteisinti nebent tose valstybėse, kuriose ilgimasi Baltijos valstybių gaminių.
Šiuo metu, pasak G. Šepučio, prekes galima žymėti Mariaus Jovaišos sukurtu prekės ženklu „Lietuva – Baltijos širdis“, nors šis ženklas buvo kuriamas ne prekėms žymėti, o Lietuvos įvaizdžiui kurti.
Faktai
Prekyba su Lenkija
2010 m. Lietuvos užsienio prekyba su Lenkija, palyginti su 2009 m., išaugo 28 proc.
Daugiausia lietuviškos kilmės prekių 2010 m. eksportuota į Rusiją, Latviją, Vokietiją ir Lenkiją
Lietuvos importo partnerių sąraše po Rusijos ir Vokietijos Lenkija užima trečiąją vietą
