.jpg)
„Pirmą kartą Lietuvos sporto istorijoje neįgalieji sportininkai čempionate varžėsi su sveikaisiais ir, manau, rezultatai kalba patys už save – iš 12 čempionate dalyvavusių Lietuvos neįgaliųjų lengvosios atletikos nacionalinės komandos narių 7 pagerino asmeninius rezultatus, 4 įvykdė vadinamuosius aukšto meistriškumo normatyvus, atveriančius kelią į Tokijo paralimpines žaidynes. Be to, čempionatas buvo sėkmingas ir Lietuvos lengvaatlečiams – 14 iš 16 dalyvavusiųjų čempionate taip pat pagerino rezultatus, tad tai – abipusė nauda visiems sportininkams“, – pabrėžia M. Bilius.
Pasak jo, atmosfera stadione buvo nuostabi, žiūrovai labai palaikė visus sportininkus, o paralimpiečiai sulaukė ir didelio Lietuvos lengvaatlečių palaikymo.
„Aš pats esu dalyvavęs tokiuose čempionatuose, tiesa, neoficialiai, nekonkuruodamas su sveikaisiais sportininkais. Atsimenu, kad jaudulio būdavo, juk stovėdavau šalia olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos. Be abejo, jaudinosi ir šiame čempionate dalyvavę mūsų atletai, kuriems teko rungtis su pasaulio ir Europos čempionu disko metiku Andriumi Gudžiumi ir kitais, bet tai jiems suteikė tik dar daugiau motyvacijos“, – sako LPAK vadovas.
M. Bilius pastebi, kad gerų rezultatų pasiekti nesutrukdė net ir pandemija, atvirkščiai – ekstremalios sąlygos, matyt, tik padidino norą siekti geresnių rezultatų. „Tik birželio pradžioje buvo galima grįžti į aikštynus ir sales, tad pasiruošti čempionatui daug laiko nebuvo, bet gal sportininkams tai suteikė dar daugiau stiprybės ir noro siekti geresnių rezultatų, – mano LPAK vadovas. – Juk visos neįgaliųjų tarptautinės varžybos buvo atšauktos, o mūsų paralimpinės rinktinės nariai galėjo varžytis namuose, Lietuvoje, vykstančiame čempionate ir siekti įvykdyti Europos ir pasaulio čempionatų ir net paralimpinių žaidynių normatyvus..“
Taip
Ne
Nežinau, man tai neaktualu
Danui Sodaičiui – aukso medalis
Pirmąją čempionato dieną lengvosios atletikos klubui „Cosma“ atstovavęs Danas Sodaitis tapo šalies čempionu vyrų 4 po 100 metrų bėgimo estafetėje. Jam patikėta bėgti paskutinius 100 metrų, jis finišavo pirmas ir laimėjo aukso medalį. Tik kairę ranką valdantis sprinteris galėjo bėgti antras arba ketvirtas, tad jam buvo patikėta bėgti paskutiniam iki pergalingo finišo.
„Bėgom keturiese, visi stengėsi, visų rezultatai svarbūs, vis dėlto džiaugiuosi, kad buvau ketvirtasis ir finišavau pirmasis, taip įrodydamas, kad ir neįgalieji gali tapti čempionais“, – sako sportininkas. D. Sodaičiui čempionate nedaug trūko iki asmeninio rekordo 100 metrų sprinto bėgime. Jis distanciją įveikė per 11,14 sek. Geriausias jo rezultatas buvo pasiektas pernai Dubajuje vykusiame pasaulio čempionate – 11,08 sek.
Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionato sidabro medalio savininkas, trumpų distancijų bėgikas D. Sodaitis taip pat džiaugiasi, kad nuo šiol negalią turintys atletai turės galimybę rungtis kartu su Lietuvos lengvaatlečiais.
„Aš pats tokiame čempionate dalyvavau ne pirmą kartą, jau keletą metų sportuoju ir varžybose dalyvauju kartu su sveikaisiais, todėl labiausiai džiaugiuosi dėl savo komandos narių, paralimpiečių, kurie čempionate dalyvavo pirmą kartą, – sako D. Sodaitis. –
Atsiliepimai apie čempionatą patys geriausi, visi grįžo pilni įspūdžių, nes varžėmės su ryškiausiomis Lietuvos lengvosios atletikos žvaigždėmis, iš jų pasisėmėm patirties, jautėm jų paramą, sulaukėm patarimų. Tai – labai didelis žingsnis siekiant tobulėti.“
D. Sodaitis ypač vertina tai, kad neįgalių sportininkų rezultatai bus fiksuojami tarptautiniuose reitinguose: „To iki šiol nebuvo. Nors ir dalyvaudavau Lietuvoje vykstančiuose čempionatuose, bet tai daugiau buvo varžymasis su savimi, o ne siekimas to tikslo, dėl kurio sportininkas gyvena ir treniruojasi.“
Puiki čempionato atmosfera
Lietuvos neįgaliųjų lengvosios atletikos nacionalinės komandos narys džiaugiasi ir kitų komandos narių pasiekimais: „Keletas įvykdė „high performance“ normatyvus, kiti pagerino asmeninius rezultatus. Neabejoju, kad tokiems rezultatams turėjo įtakos draugiška ir šilta čempionato atmosfera, pačių sportininkų palaikymas. Lengvaatlečiai mūsiškiams ne tik negailėjo patarimų, bet ir mielai padėdavo, jei prireikdavo fizinės pagalbos, tad čempionate vyravo ne konkurencinė nuotaika, o tolerancija ir džiaugsmas vienas kito rezultatais.“
D. Sodaitis sako, kad visi techniniai klausimai buvo nesunkiai išspręsti, neįgalieji sportininkai natūraliai integravosi, nors iš pradžių organizatoriams ir buvo kilę klausimų, kaip, pavyzdžiui, Kęstutis Skučas važiuos vežimėliu vienoje rungtyje su bėgikais arba kaip Ramūnas Verbavičius iš specialios kėdutės mes ietį ar stums rutulį.
„Džiaugiuosi, kad tiek LPAK, tiek Neįgaliųjų sporto federacija, tiek Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) suinteresuotos kelti sportą į visai kitą lygį, įgyvendinti realią integraciją, keisti požiūrį į negalią turinčius sportininkus. Tai mums suteikia daugiau galimybių ir atveria kelius ateities pasiekimams, norams ir svajonėms“, – pabrėžia D. Sodaitis.
Lietuva rodo pavyzdį Europai ir pasauliui
Šį birželį pasirašyta LPAK ir LLAF bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią negalią turintys Lietuvos sportininkai dalyvaus svarbiausiose šalies lengvosios atletikos varžybose ir konkuruos su negalios neturinčiais atletais. Bendradarbiavimo sutartį pasirašė LPAK prezidentas M. Bilius ir LLAF prezidentas Eimantas Skrabulis.
„Labai džiaugiuosi, kad LLAF prezidentas palaikė mūsų iniciatyvą ir priėmė sprendimą paraatletus integruoti į nacionalines varžybas. Tik vėliau Tarptautinis paralimpinis komitetas mus informavo, kad sveikieji ir neįgalieji sportininkai kartu varžosi tik dviejose pasaulio šalyse – Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje, o Europoje tapome pirmaisiais“, – džiaugiasi M. Bilius.
LPAK vadovas sako, kad neįgaliųjų atletų dalyvavimas bendrose varžybose populiarins paralimpinį sportą, Lietuvos visuomenei suteiks daugiau galimybių susipažinti su neįgaliųjų sportininkų pasiekimais, integracijos idėją įgyvendins ne kalbose, o realybėje, o atletams taps papildoma motyvacija tobulėti.
Paraatletai dalyvaus ir LLAF taurės varžybose Vilniuje rugpjūčio 22 d. LPAK ir LLAF sutartis pasirašyta iki 2024 m. su galimybe bendradarbiavimą pratęsti.
Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė.
