O štai toksikologai pastebi dar vieną tragišką tendenciją – ženkliai padaugėjo mirčių, kurias sukėlė svaiginimasis buityje naudojamomis medžiagomis.
Štai, ką pasakoja žmonės:
„Mažiau, butelį per dieną ir viskas, užtenka. Alkoholio, nu, degtinės. Anksčiau daugiau. Nu, trys.“
„Žmonės atrodė, kad maisto turėtų eiti, bet labai pirko alkoholį.“
„Nuotoliniu būdu dirbam, tai kompanijos nėra, tai reiškia ir alkoholio nenaudojam.“
„Sportas, jogos, bet tai, kad vėlgi dėl karantino žmonėms teko atsisakyti tokių sveikesnių būdų… Tai o kas belieka?“
„Karantino metu mes galim mesti iš viso gerti alkoholinius gėrimus."
„Mažutė bonkutę nusiperki, pavyzdžiui, į savaitę kartą. Ir viskas.“
Psichiatrai sako, kad į juos kreipiasi vis daugiau žmonių, kurie su butelaičiu nesiskiria visą karantino laikotarpį. Alkoholinės abstinencijos, depresijos ir itin sunkių pagirių kamuojamų ligonių sostinės Psichinės sveikatos centre šiuo metu gydoma kone tris kartus daugiau nei įprastai.
„Yra poreikis išgerti, kad nusiramintų, o iš kitos pusės yra daug kam, aš nekalbu, yra dalis žmonių, kaip tie patys medikai, žurnalistai, ar ne policijos darbuotojai, jie dirbo, jiems nebuvo tos galimybės, bet tie, kurie, tarkim, buvo prastovoj, jiems ta galimybė išgerti kasdien buvo, tas, be abejo, labai pablogino situaciją“, – sako Psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
Pasak psichikos sveikatos centro vadovo, jei alkoholiu baimė ir nerimas malšintas visus tris karantino mėnesius, be specialisto retas, kuris apsieis. Pasak jo, ilgalaikio alkoholio vartojimo sukelta abstinencija dažniausiai labai sunki.
„Netgi reikia reanimacijos. Ypatingai sunkiais atvejais. Tarp kitko, kas yra mediciniškai irgi įdomu, jeigu, sakysim, narkotikų, tų pačių opioidų, abstinencijos yra labai labai sunkios, bet nuo jų nemirštama, tai nuo alkoholinės abstinencijos žmogus gali ir numirti“, – pasakoja M. Marcinkevičius.
Apie apsinuodijimus alkoholiu užsimena ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės toksikologijos centro vedėja Gabija Laubner. Tokių pacientų ligoninėje karantino metu padaugėjo, tiesa, ne itin ženkliai.
Tačiau, deja, išryškėjo kita mirtina tendencija, per praėjusį mėnesį nusinešusi net 5-ias gyvybes. Žmonės miršta išgėrę aušinimo ar stabdžių skysčio.
„Tai buityje naudojamos medžiagos, kurios yra nepritaikytos vartoti svaiginimosi tikslu, bet buvo vartojamos. Jas pavartojus kyla apsvaigimo jausmas, tai ir yra priežastis, kodėl buvo vartojamos, tačiau jos sukelia negrįžtamus pakitimus organizme, dėl ko keletas mirčių tikrai buvo, susijusių su neteisingu medžiagos vartojimu“, – teigia Toksikologijos skyriaus vedėja Gabija Laubner.
Šiuo metu Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės toksikologijos centre gydomi dar du buityje naudojamomis priemonėmis svaigintis bandę pacientai. Jų būklė – labai sunki. Prieš karantiną tokių pacientų pasitaikydavo vos vienas kitas. O taip pat Lietuvoje jau nustatyta ir keletas koronapsichozės atvejų.
„Kai buvo maro, gripo pandemijos, būdavo tokių atvejų, kada žmonės tiesiog būdami sveiki, tačiau taip bijodavo tos ligos, kad jiems išsivystydavo psichozė. Turėjom kelis atvejus, kada žmonės atvažiuoja, tarkim, su psichoze, kur jie tikrai įsitikinę, kad jie serga, nors visi tyrimai neigiami“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.
Koronapsichozės gydymas užtrunka iki 4 savaičių. Ji dažniau pasireiškia tiems, kuriems pandemijos metu teko eiti į darbus ir kasdien susidurti su galimo užsikrėtimo Covid-19 rizika.
