Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.
Sapnus aiškinti bandoma jau nuo senų senovės. Psichoanalizės pradininkas Zigmundas Freudas sapnų tyrimą pavadino tiesiausiu keliu į pasąmonę.
Norint perprasti sapnų ženklus, reikia įsidėmėti, kad sapne išvysti daiktai, žmonės, įvykiai patys savaime mažai ką sako. Jų reikšmė gali būti suvokta tik įvertinus už sapno simbolių slypinčią psichologinę realybę.
„Tvirtai stovi ant žemės“ – posakis, kurį supranta kiekvienas. Susapnavęs pelkę, siūbuojančias po kojomis grindis, žmogus gauna iš pasąmonės ženklą, kad trūksta pasitikėjimo savimi ar saugumo. „Kasti giliau“ – tai metaforinis siūlymas ieškoti paslėptos prasmės.
Sapnuojantieji, kad atsidūrė požemyje ar urve, paprastai žino, bet nenori pripažinti, kad reikėtų spręsti problemas, nuo kurių bandė nusigręžti. Žemė gali prislėgti, sukaustyti.
Tai pajutus sapne, galima galvoti apie nepatogią miegojusiojo pozą. Bet nuolat sapnuojama užgriūnanti žemė, kuri kliudo kvėpuoti, ar prie žemės prišąlanti kūno dalis gali būti ir prasidedančios ligos ženklas. Po tokių sapnų būtų pravartu apsilankyti pas šeimos gydytoją.
Ugnies, šviesos, spindesio vaizdiniai sapnuose būna įvairių formų, todėl ir jų reikšmės gana skirtingos. Jei sapnuojate žaidimus su liepsnojančiais daiktais, gresia pavojai. O jei ugnis nevaldoma, viską deginanti, galima įtarti, kad tai sapnuojantis žmogus bijo savo jausmų, bando juos nuslėpti.
Ugnis yra ir energijos simbolis, todėl, aptariant sapną, svarbu atsižvelgti ne tik į ugnį, bet ir į jos paliestus, apšviestus daiktus ar žmones.
Tai galėtų būti paskata pasvarstyti, ar artimiesiems trūksta jūsų dėmesio, šilumos. Saulė – taip pat ugnies, šviesos ženklas. Niūriais žiemos vakarais sapnuodami saulėtą pajūrį, ilgimės vasaros arba nesąmoningai pradedame ruoštis kelionei į šiltesnius kraštus. O dažnai sapnuojantieji saulėtas dienas paprastai būna emociškai stabilūs.
Tačiau šis, kaip ir bet kuris kitas simbolis, prasmingas būna tik tada, kai yra susiejamas su visu sapnu. Pavyzdžiui, sapnuojama svilinanti saulė ar saulės išdeginta lyguma dažnai būna tarsi įspėjimas, kad slopinami karšti jausmai prasiverš dar stipriau.
„Kaip žuvis vandenyje“, „ištroškęs meilės“, „niūrus sudžiūvėlis“ – šie posakiai apibrėžia nuotaikų, būsenų ir poelgių ratą, kurį gali simbolizuoti vanduo. Todėl naktį susapnavus užtvanką, kuri tuoj grius, dieną reikėtų savęs paklausti, ar esame pasiruošę išreikšti savo jausmus. Susapnavus nevaldomą vandens stichiją ar tai, kad skęstame, springstame vandeniu, vertėtų pagalvoti apie santūresnį elgesį. Vandeniu nuplaunama ne tik gimimo nuodėmė, bet ir purvas.
Susapnavus save besiprausiantį, reikėtų prisipažinti, kad atėjo laikas spręsti dorovines kolizijas, nes padoresnė mūsų pasąmonės dalis nebesutinka toliau elgtis taip, kaip iki šiol, ir, nerasdama išeities realybėje, bando apsivalyti bent sapnuose.
Sapnuose neretai skraidome. Skridimas gali kelti dvejopus jausmus: ir laisvę, polėkį, ir norą grįžti ant tvirtos žemės. Tokie sapnai gali parodyti, ar esame pernelyg pasinėrę į smulkmenas, ar mūsų vidinis „aš“ bando pakilti virš jų. Kita vertus, pernelyg atitrūkus nuo žemės, kitaip sakant „skraidant padebesiais“, irgi nemažai prarandama.
Todėl nejaukus skridimas sapne, noras nusileisti ant tvirtos atramos – tai vidinis raginimas atsigręžti į realybę, spręsti kasdienius uždavinius. Kiekvienas tikrai prisimins sapną, kuriame jį persekiojo kažkas siaubingo, bet sunkiai įžiūrimo.
Kartais sapnuojantis žmogus nujaučia, kas galėtų slėptis tame klaikiame šešėlyje. Bėgimas nuo paslaptingos grėsmės, nuo šešėlio – daugelio pasakų siužeto dalis. Jame siūlomas ir būdas „įveikti“ nežinomą pavojų, pavyzdžiui, gražuolė pamilsta pabaisą. Tą patį reikėtų padaryti ir su sapno siaubais. Sapnai yra mūsų vidinio gyvenimo, „pokalbio“, vykstančio tarp mūsų asmenybės dalių, jų skirtingų norų bei interesų atspindys.
Todėl būtų gaila, jei šiame „pokalbyje“ dalyvautume atsainiai. Bandymai suvokti sapnų simboliką leidžia įdomiau ir prasmingiau bendrauti su pačiu savimi, geriau save suprasti. Įprasta logika, griežtas nuoseklumas sapnų pasaulyje netinka. Jame mažai ką pasakys ir svetimos rodyklės – sapnininkai.
Sapną geriausiai perprasti gali tas, kas jį sapnavo. Tam reikia praktikos, noro, o kartais – ir drąsos. Mokytis skaityti sapnų simbolius galima pradėti labai paprastai – tereikia užduoti sau klausimą: „Kokias mintis ir jausmus sukelia sapne matytos stichijos – vanduo, žemė, oras, ugnis?“
