tv3.lt ji teigė, kad vaikai jau yra perduoti tėčiui, o mamai vis dar galioja pritaikytos kardomosios priemonės, kurias nustatė policija.
Dar trečiadienį pavakarę buvo skelbta, kad vaikai šiandien, tai yra ketvirtadienį, bus grąžinti tėčiui. Kaip pranešama, kol kas mama su vaikais matytis ir gyventi negalės. Jos likimas aiškės artimiausiomis dienomis.
Apie tai, kad vaikai bus grąžinami tėvui, žiniasklaidai trečiadienio pavakarę pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Žiniasklaidai išplatintame laiške L. Kukuraitis patvirtino, kad vaikai grįžta pas tėtį, bet ne mamą.
„Nesusikalbėjimas ir vienas kito negirdėjimas. Tokie pirmi žodžiai ateina į galvą apmąstant tikrai skaudžią Eglės ir Gintaro istoriją. Nuoširdžiai tikiu, kad ši pora myli savo vaikus, bet taip pat nuoširdžiai tikiu, kad norėdami apsaugoti vaikus nuo fizinių bausmių ir smurto, visi turime bendradarbiauti ir suremti pečius.
Sakydamas „visi“ mintyse turiu tėvus, vaiko teisių apsaugos specialistus, savivaldybių darbuotojus ir mus, kaip visuomenę. Labai džiaugiuosi šiandienos sprendimu, nes du mažamečiai vaikai grįš pas tėtį į savo namus“, – rašė L. Kukuraitis.
Sudrausmino pliaukštelėjimu
Kauniečių šeima neteko 2 metų sūnelio ir 3 metų dukrelės dėl to, kad mama parke drausmindama sūnų kelis kartus jam pliaukštelėjo per kombinezoną, o vėliau ir per rankas.
Šiandien Vaikų teisių apsaugos tarnyba patvirtino, kad vaikai buvo paimti ne tik dėl to: į šeimos namus atvykę specialistai rado ir drausminimo įrankių, kuriais galėjo būti drausminami.
Primename, kad antradienio rytą vyko spaudos konferencija, kurios metu Tarnybos vadovė Alina Jakavonienė žurnalistams patvirtino, kad vaikai buvo iš šeimos paimti ne dėl pliaukštelėjimo: „Vaikai buvo paimti ne dėl pliaukštelėjimo.
Tarnyba yra susirūpinusi dėl darbuotojos-vedėjos pasisakymų, kurie neatitinka tikrovės. Byloje nėra duomenų dėl informacijos apie mamos girtumą, todėl mes atsiprašome šeimos dėl netikslių duomenų. Vedėja taip pat atsiprašė šeimos dėl netikslumų“, – sakė A. Jakavonienė.
„Šeimoje buvo taikomi auklėjimo ir drausminimo metodai, kurie atitinka smurto sąvoką, smurto požymius. Net buvo konkretūs įrankiai“, – per spaudos konferenciją antradienį teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.
Ji sakė negalinti minėti konkrečių dalykų dėl asmens duomenų apsaugos, šeimos teisės į privatumą.
Motinai skirta kardomoji priemonė
Tuo metu, kai vaikai buvo paimti iš šeimos, buvo siūloma močiutei globoti vaikus, tačiau ji tada nesutiko.
„Šiuo metu vaikai auga pas laikinuosius globėjus, budinčioje šeimoje“, – patvirtino A. Jakavonienė.
Ji pridūrė, kad biologiniai tėvai jau pradėjo bendradarbiauti su tarnybomis, kad vaikai būtų grąžinti.
Vaiko teisių apsaugos specialistų duomenimis, šiuo metu motinai pradėtas ikiteisminis tyrimas. Praėjusią savaitę vaikų tėvas pradėjo lankyti pozityvios tėvystės kursus, motina iki šiol nėra linkusi bendradarbiauti. Ji atsisakė teikti duomenis.
Tėvas net nenurodo kontaktinių duomenų, mobilios komandos specialistai susisiekė su motina, tačiau ji atsisakė pagalbos.
„Šiuo atveju priimta kardomoji priemonė: turime duomenų, kad motinai uždrausta lankytis vaikų gyvenamojoje vietoje ir uždrausta lankytis pas vaikus.
Svarbu, kad tėvas užtikrintų šių priemonių laikymąsi. Motina laikinai gali gyventi kitu adresu, ne kartu su vaikais. Draudimas bendrauti motinai uždraustas tik su tuo vaiku, prieš kurį buvo smurtaujama. Šeima iki šiol nebuvo žinoma“, – sakė A. Jakavonienė.
Globėjai tarnybą informavo, kad vaikai judrūs, tačiau, anot A. Jakavonienės „iškyla problemų tarp vaikų tarpusavio bendravimo, konfliktinių situacijų“
Rasta drausminimo priemonių
Ji paaiškino, dėl ko vaikai buvo paimti: vaiko teisių apsaugos skyriai gavo informaciją iš policijos apie tai, kad tėvas grįžo su vaikais į gyvenamąją vietą ir atsisako vaikus vežti apžiūrai, nors toks buvo policijos nurodymas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai tuo metu vyko suteikti pagalbą tėvui, kartu vykstant į Kauno klinikas.
Grįžus iš ten, buvo vertinamas grėsmės lygis ir buvo nustatyti tam tikri grėsmės veiksniai, kurie padėjo nuspręsti, kad vaikai auga nesaugioje aplinkoje.
Tam, kad būtų nustatomas grėsmės lygis, buvo kalbama su vaikais ir tėvais, vertinami rizikos veiksniai. Vaiko teisių apsaugos skyrius po sprendimo kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo: teismas įvertino specialistų veiksmų pagrįstumą ir išdavė leidimą", – sakė A. Jakavonienė.
Ji pabrėžė, kad šeimoje vaikams buvo taikomos drausminės priemonės, buvo net įrankiai, skirti vaikams drausminti. Paaiškėjo, kad vaikų motina net nežinojo apie naująją reformą, kuri draudžia prieš vaikus naudoti bet kokias fizines bausmes.
Joks smurtas nepateisinamas
Tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Evelina Firaitė pabrėžė, kad fizinės drausmės bet kokiu atveju nėra tinkamas: „Mes turime savyje pradėti galvoti apie tai, kad mes savo vaikų nemušime.
Tėvai, kurie užmušė Kėdainiuose Matuką, turbūt turėjo gerų paskatų vaiką išmokinti skaityti. Pliaukštelėti nei vieną kartą, nei du, nei per drabužėlius, tai nėra gerai.
Kai tai susiję su vaiku, tai yra grėsmė. Mes turime labai keisti požiūrį ir pradėti nuo dabar: fizinės bausmės ir veiksmai yra netinkami. Būtina ieškoti informacijos, kreiptis pagalbos į specialistus, taip pat galima skambinti į tėvų liniją, kur esantys psichologai pasiruošę konsultuoti.“
TV3 žinių reportažą žiūrėkite:
