Kalbiname kelis šių metų atlikėjus apie festivalį, jų kūrybinį kelią ir ateities planus.
Susipažinkite: šiuolaikinės interpretacinės elektronikos duetas „MaNNazz“, indie stiliaus dainų autorius ir atlikėjas, buvęs „ATIKOS“ lyderis Darius Žvirblis ir pozityvia energija pulsuojantys rokeriai „Sisters on Wire“.
Kas jus traukia groti festivalyje, kuriame vietoj svaigalų dalyviai renkasi blaivų bendravimą?
Mannazz: Patys jau ilgą laiką nevartojame svaigalų, todėl natūralu, kad skatinam ir kitus palikti šį nenaudingą „užsiėmimą“. Taip pat, organizuojame muzikos stovyklas, kurių metu irgi skatiname žmones leisti savo laisvalaikį kitaip.
Darius Žvirblis: Sąmoningi ir adekvatūs klausytojai.
Sisters On Wire: Groti festivaliuose visada smagu, juk jie būna tokiu nuostabiu laikotarpiu – vasarą! Čia žmonės atsipalaiduoja ir pamiršta savo rūpesčius, o užlipę ant scenos tai labai jaučiame. Mūsų muzikoje yra daug vasaros, žvaigždžių, laisvės, romantikos ir draivo - visa tai tinka bet kuriam festivaliui.
Gal turite kokią tradiciją, kuri yra neatsiejama kiekvieno pasirodymo dalis?
M: Pagrindinis ir nepakeičiamas dalykas prieš koncertus - malda ir susikaupimas. Negali bėgioti iš vienos vietos į kitą, o po to lipti į sceną. Tai nėra kažkoks bohemiškas susigalvojimas. Tai natūralus poreikis susidėlioti mintis tam, kad pavyktų jas atiduoti, perteikti klausytojui koncerto metu.
DŽ: Tradicija yra tapęs jaudulys prieš kiekvieną pasirodymą.
SOW: Konkrečios tradicijos dar neturime. Esam dar jauni, bręstam ir dar ieškom savęs.
Gal galėtumėt pasidalinti smagiausiu įvykiu, nutikusiu koncerto metu?
M: Kol kas išskirtinių įvykių nebuvo. Emocijos kaskart būna labai skirtingos, bet be galo stebina žmonių reakcija į mūsų muziką. Labai daug žmonių po koncertų ateina pabendrauti, apsikabinti.
DŽ: Vieno koncerto metu pamiršau ką tik parašytos dainos melodiją. Teko ekspromtu sukurti kitą, kurią nuo šiol ir dainuoju.
SOW: Sunku išskirti vieną smagiausią įvykį. Visados smagiausia koncerto dalis yra ta, kai finalinės dainos metu visi salėje esantys gerbėjai pradeda šokti kartu su mumis.
Apie ką svajojote prieš 5 metus, apie ką svajojate dabar ir ko tikitės po 5 metų?
M: Kadangi gyvuojame tik vienerius metus, tai čia kiekvienas iš mūsų asmeniškai turėtų papasakoti kokios buvo svajonės. Kaip grupė mes ne svajojame, o veikiame. Kartais atrodo, kad viskas vyksta savaime, jautiesi taip lyg ridentum labai didelį kamuolį į kalną. O užridenus jis staigiai pasileidžia žemyn. Panašiai jaučiamės visą laiką. Norėtume vieną dieną atsidurti Wemblio stadione. Netoli jo teko gyventi visus metus. Tikiu, kad atsitiktinumų nebūna.
DŽ: Prieš penkis metus svajojau surasti dvasinę ramybę. Dabar svajoju tą ramybę išlaikyti ir sustiprinti. Po penkių metų norėčiau būti bent toks, koks esu dabar.
SOW: Sunku pasakyti, kur baigiasi mūsų svajonės, o kur prasideda tikslai. Kaip grupė svajojame pasiekti muzikines viršūnes išlikdami savimi.
Jei jūsų muziką reikėtų apibūdinti vienu garsu, koks tai būtų?
M: Jūra. Ji - rami, pašėlusi, šilta, šalta ir labai plati.
DŽ: Tolimas lėktuvo ūžesys.
SOW: Jei su gitara paimtumėte do, sol, do, re, sol natas, uždėtumėte „Delay“ efektą kartu su dideliu „Feedback“, paskui įjungtumėte „Reverb“ efektą su „Mod“ nustatymu ir „ilga uodega“ iki 8 sek., tai gautumėte mūsų grupės garsą.
Visi LEMPAfest draugai susitinka jau liepos 15-17 d. Bijūnuose, Aukštadvario rajone. Čia kiekvienas ras sau tinkamą veiklą - sportą (tinklinio turnyras, šachmatai, estafetės, tarzankė, pikantiškos tiro pramogos), kūrybinių dirbtuvių gausą (keramika, spalviniai eksperimentai, graffiti, teatras, fotografija, zin, aitvarų gamyba, atšvaitų dirbtuvės, pirmosios pagalbos subtilybės, sriubos virimas ir daugelis kitų), vaikų pramogų erdvę (rankdarbiai, meniniai užsiėmimai, žaidimai, teatriukas, sūpynių bei batutų parkas), diskusijas, maistą, vandenį, poilsį ir kokybišką muziką.
