„Net trys pirmą kartą į rankas lanką paėmusio Rolando paleistos strėlės susmigo į taikinio centrą. Tai buvo tikrai netikėta“, – neslepia Alytaus lankininkų klubo „Žaliasis lankas“ trenerė Inga Timinskienė. Netikėtas buvo ir po ketverius metus trukusių treniruočių, 2018 m., pasiektas asmeninis rekordas – Klaipėdos taurės varžybose Rolandui iki Tokijo paralimpinių žaidynių normatyvo (650 taškų) pritrūko vos poros taškų. Rateliais judantis alytiškis pasiryžęs šį rezultatą pagerinti ir pateikti dar vieną staigmeną – tapti pirmuoju Lietuvai atstovausiančiu paralimpiečiu šaudymo iš lanko rungtyje.
Viską nulems vienintelis bandymas
Birželį Čekijoje vyksiančios Europos taurės neįgaliųjų šaudymo iš lanko varžybos šios sporto šakos sportininkams bus ir atrankinės – paskutinė galimybė pelnyti kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes. Ryžtingai nusiteikęs Rolandas sako dėsiąs visas pastangas, kad jį iškovotų. „Man tai vienintelė galimybė patekti į paralimpiadą. Kiti sportininkai gali to siekti ir balandį Sardinijoje (Italijoje) vyksiančiose Europos taurės I etapo varžybose. Aš ten nevyksiu – neturiu sąlygų tinkamai joms pasirengti. O jeigu negaliu dalyvauti visa jėga, turisto vaidmuo man netinka“, – sako Rolandas.
Viskas dėl to, kad žiemą lankininkas neturi kur treniruotis. Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro salėje, kur kasdien praleidžia po 2–3 valandas, taikomasi į už 18 metrų esantį taikinį, o varžybose strėlė turi lėkti 50 metrų. „Lauke treniruotis geriausiu atveju pradedame apie kovo pabaigą, priklausomai nuo orų, todėl po poros savaičių vykti į čempionatą būtų per rizikinga. Žinoma, galima važiuoti treniruotis į Latviją – ten yra 50 metrų šaudykla, bet viskas kainuoja: ir kelionės, ir gyvenimas“, – pasakoja Rolandas.
Vis dėlto šaulys neneigia, kad prieš lemiamas varžybas būtų naudinga pasitikrinti jėgas, patyrinėti varžovus, bet visada yra ir kita pusė. „O jeigu nepasiseks, galbūt labai nusivilčiau, prarasčiau pasitikėjimą savimi – būtų sunkiau ruoštis iš tiesų pačioms svarbiausioms varžyboms. Motyvacija – svarbus dalykas. Todėl geriau nesiblaškyti, o susikaupti ir atsakingai rengtis lemiamai kovai“, –dalijasi mintimis lankininkas. Rolandui pritaria ir jo trenerė I. Timinskienė.
Lotynų
Prancūzų
Anglų
Laukia stiprūs varžovai
Laikas iki birželio bus įtemptas – reikės labai daug dirbti, treniruotis. Bet tai R. Baranausko nebaugina. Ryžtingai nusiteikęs lankininkas sako: „Viskas įmanoma, nors laukia tikrai stiprūs konkurentai.“
Pasak I. Timinskienės, neįgaliųjų šaudymas iš lanko pasaulyje labai populiarus. Stipriausiais varžovais trenerė įvardija JAV, Prancūzijos, Olandijos, Rusijos, Ukrainos sportininkus. Daugelis jų dėl kelialapio į Tokiją rungsis balandį Italijoje, tad Čekijoje vyksiančiose varžybose kova gali būti kiek lengvesnė, nes konkurencija dėl kelialapio į paralimpiadą jau nebus tokia didelė. „Nemažai sportininkų tokią teisę jau bus iškovoję Sardinijoje vyksiančiose varžybose, bet apie 20 varžovų bus, – neabejoja trenerė. – Pačiose varžybose dalyvaus kur kas daugiau sportininkų. Nemažai daliai jų tai gera treniruotė prieš svarbiausią startą Tokijuje, todėl patyrę sportininkai tokias tarptautines varžybas visada stengiasi išnaudoti.“
Pasak R. Baranausko, lankininkai varžybų stoka skųstis negali – tarptautinių startų tikrai netrūksta, gaila tik, kad mūsų galimybės juose dalyvauti labai ribotos. Viskas atsiremia į lėšas. „Iš kitų šalių į tarptautines varžybas atvyksta po 10 sportininkų su lydinčia specialistų komanda (masažistais, kineziterapeutais ir pan.), mūsų delegacijos – gerokai kuklesnės“, – lankininkui pritaria ir trenerė.
Pasak jos, sportininką iš Lietuvos paprastai lydi tik treneris.
Pirmasis lankininkas iš Lietuvos
Dar tik šeštus metus aktyviai šaudymu iš lanko užsiimantis Rolandas jau dalyvavo keturiuose tarptautiniuose turnyruose: abiejose Europos taurės turuose Italijoje ir Čekijoje 2018 m., pasaulio čempionate Nyderlanduose ir Čekijoje 2019 m. Beje, 2018-aisiais R. Baranauskas tapo pirmuoju tarptautinėse varžybose Lietuvai atstovavusiu lankininku.
Šiemetinės varžybos Čekijoje Rolandui šioje šalyje bus jau trečiosios. Tai, kad daugiau kaip 10-metį čia rengiamuose turnyruose alytiškis ne naujokas – šiokia tokia lengvinanti aplinkybė. Pasak jo, varžybos vyksta toje pačioje sporto bazėje. „Pažįstamoje vietoje – mažiau jaudulio, – neslepia jis. – Pamenu, kai pirmą kartą atvykau į varžybas – tiek vienoje vietoje rateliais judančių žmonių gyvenime nebuvau matęs. Lankininkų varžybos turi savo specifiką – strėles į taikinius leidžiame ne po vieną, o išsirikiavę į vieną liniją.“
Įgūdžius ir tarptautiniams turnyrams reikalingą patirtį Rolandas kaupia ir varžydamasis su negalios neturinčiais lankininkais. Pasak pašnekovo, tokiose varžybose kažkaip ypatingai jis nesijaučia. „Skirtumas tik tas, kad jie visi šaudo stovėdami, o aš – sėdėdamas vežimėlyje. Tiesa, dar kiek kitoks psichologinis nusiteikimas. Sveiki sportininkai dažnai galvoja, kad geriau už juos tikrai nesušaudysiu, o man tada kyla noras įrodyti, kad nesu prastesnis“, – šypsosi ne kartą tokiose varžybose pirmą vietą iškovojęs lankininkas.
Trenerė I. Timinskienė sako taip pat nematanti kokių nors reikšmingų skirtumų tarp neįgalių ir negalios neturinčių lankininkų. Pasak jos, neįgaliųjų dalyvavimas varžybose nesukelia jokios priešpriešos ar išankstinio nusiteikimo, kad jie prastesni kovotojai. Atvirkščiai – sveikieji mokosi iš jų šiltesnio bendravimo, pagalbos kitiems.
Naujoko sėkmei pakartoti prireikė daug pastangų
Šaudymu lanku Rolandas susidomėjo visai atsitiktinai. Kartą važiuodamas pamatė besitreniruojančius lankininkus ir pamanė, kad ir pačiam būtų įdomu išbandyti tokią sporto šaką. Iki 1997-aisiais patirtos traumos, kai nelaimingo atitikimo metu lūžo stuburas, atėmęs galimybę vaikščioti, Rolandas buvo aktyvus sportininkas – treniravosi Panevėžio sporto internate, su futbolo komanda važinėjo į svarbias varžybas.
Nelaimingas atsitikimas pakeitė gyvenimą, tačiau sporto Rolandas ne tik neišsižadėjo, bet ir kitus tokio paties likimo draugus skatino į jį įsitraukti. Iš pradžių Alytuje vadovavo Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos padaliniui, o 2003 m. įkūrė sporto klubą „Alytupis“, kuriam vadovauja iki šiol. Lengvoji atletika, krepšinis, biliardas, stalo tenisas – daug ką išbandė, bet šaudymu lanku rimtai susidomėjo tik dar kartą į jo akiratį atsitiktinai pakliuvus informacijai apie šią sporto šaką.
„Naršiau internete ir žvilgsnis užkliuvo už žinutės feisbuke apie „Žaliojo lanko“ klubą, jame besitreniruojančius lankininkus“, – prisimena Rolandas ir priduria, kad tąkart savo sprendimo susisiekti su šio klubo treneriais jau neatidėliojo. Alytaus aerodrome įvykusio susitikimo jis nepamiršta iki šiol – būtent čia pirmą kartą į rankas paėmęs lanką tris kartus iš eilės pataikė į 10-uką. „Naujoko sėkmė, – nusišypso jis. – Tokiam rezultatui pakartoti varžybose prireikė ilgų treniruočių.“
Šaudymu lanku alytiškiai sudomino ir kitus
„Alytupio“ vadovas savo entuziazmu išbandyti naują sporto šaką užkrėtė dar bene 10 žmonių. Tiesa, ištvermės užteko ne visiems. Netruko paaiškėti, kad šis sportas reikalauja nemažai fizinių jėgų – ypač vargsta rankų sąnariai. „Ir pats buvau priverstas daryti pertraukas – sykį nesitreniravau pusmetį, kitą kartą – 3 mėnesius, – pasakoja Rolandas. – Norint paleisti strėlę, reikia gerai įtempti templę, o tai nėra lengva, ypač jeigu rankos silpnos. Belikome dviese su Linu Vengeliu. Kiti klubo nariai pasirinko jiems priimtinesnes sporto šakas: krepšinį, biliardą, stalo tenisą.“ Su 15 žmonių savo veiklą pradėjęs klubas dabar vienija 45 aktyviai sportuojančius neįgaliuosius. „Alytupiui“ priklauso žmonės ne vien iš Alytaus miesto bei rajono, bet ir iš Panevėžio, Vilniaus, Klaipėdos, Druskininkų, Varėnos. Susirenka į stovyklas, rengia varžybas. Rolandas džiaugiasi, kad šio sporto užkratas iš Alytaus pasklido ir po kitus Lietuvos miestus – šaudymu iš lanko susidomėjo netgi merginos.
Tiesa, pasak Rolando, jie šiuo sportu užsiima mėgėjiškai – šaudo paprastais lankais, o nuo 1960 m. į paralimpines žaidynes įtrauktame šaudyme iš lanku galima varžytis tik su olimpiniais ir skriemuliniais lankais.
Meistriškumo siekti nelengva
Trenerės I. Timinskienės teigimu, šaudymas iš lanko – sportas, kuriuo gali užsiimti ir vaikai, ir senjorai, ir fiziškai stiprūs, ir negalią turintys žmonės. Mėgėjiškas šaudymas – tikrai prieinamas užsiėmimas: paprastas lankas (su visais priedais ir strėlėmis) kainuoja apie 150 eurų, tinkamą stendą galima nupirkti už 100 eurų, o su šia įranga gali treniruotis 4–5 žmonės.
O štai profesionalus šaudymas – jau visai kas kita. Rolando įranga – daug brangesnė. Pasak trenerės, tarptautinėse varžybose dalyvaujantys ir rezultatų siekiantys sportininkai šaudo jiems individualiai pritaikytais lankais. Kitas sportininkas Rolando lanko nepaims ir su juo nepasivaržys.
Už galimybę siekti profesionalumo, rungtis tarptautiniuose turnyruose ir siekti svajonės patekti į paralimpines žaidynes Rolandas labiausiai dėkingas UAB „Intelektualios sistemos“ direktoriui Robertui Seiliui. „Prieš dvejus metus susipažinome. Nors jis pats panašiu sportu neužsiima, bet šaudymas iš lanko jam patinka. Ir manimi labai tiki“, – pasakoja Rolandas ir priduria, kad tik šio rėmėjo dėka jis turi profesionalų, daugiau kaip 2000 eurų kainavusį skriemulinį lanką. Dar 500 eurų kainavo 12 strėlių komplektas. „Tai ir didelis įpareigojimas siekti rezultatų“, – sako vyras.
Paprastu lanku Rolandas šaudė bene metus, bet nusprendęs siekti rezultatų kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę, paprašė padėti. Abu su L. Vengeliu tuomet gavo skriemulinius lankus, trejus metus įgūdžius juo lavino. Prieš porą metus R. Seilius Rolandui įteikė šį lanką, su kuriuo alytiškis tikisi pasirodyti ir Tokijo paralimpinėse žaidynėse.
Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė.
