Iš dujų, anglies ir biomasės gaminamas aviacinis žibalas padės JAV karinėms oro pajėgoms sumažinti priklausomybę nuo naftos ir sutaupyti pinigų. Pirmasis skrydis su sintetiniais degalais – revoliucinis žingsnis kuriant naujos kartos aviaciją. Aviaciją, kuriai nebereikės naftos.
„Financial Times Deutschland“ pranešė (http://www.ftd.de/forschung/114265.html) apie JAV sensacingą eksperimentinį skrydį: iš Edwardso karinių oro pajėgų bazės Kalifornijoje į orą pakilo tolimojo nuotolio bombonešis B-52. Du jo varikliai iš aštuonių pirmą kartą naudojo ne įprastą aviacinį kurą, bet sintetinį žibalą. Naujasis kuras, pagamintas iš anglies, gamtinių dujų ir biomasės, turėtų ateityje sumažinti JAV kariuomenės priklausomybę nuo naftos. Jos kainai pasiekus 65 dolerius už barelį sintetinis kuras tampa ekonomiškai patrauklia alternatyva, teigia dienraštis.
Eksperimentinio skrydžio metu du nemodifikuoti B-52 varikliai naudojo lygiomis dalimis sumaišytą sintetinio ir įprasto aviacinio žibalo mišinį. Naujausi pranešimai iš Edwardso oro bazės skelbia, kad eksperimentinis B-52 skrydis su sintetiniais degalais buvo sėkmingas.
„Mes kruopščiai ištyrėme šį kurą ir išbandėme jį žemėje, - teigia JAV kariniųoro pajėgų Wright – Patterson bazės Ohajuje tyrimų centro vadovas Billas Harrisonas. – Jis praktiškai identiškas įprastiniams degalams, tik kur kas švaresnis.”
Tokie žodžiai patinka sintetinio kuro gamintojai “Syntroleum”. Juk karo aviacijai skirtas kuras gaminamas beveik 70 mln. dolerių kainavusioje jos perdirbimo gamykloje Oklahomoje. Joje ne perdirbinėjama žalia nafta, o skystinamos gamtinės dujos.
Sukurtas Vermachtui
“Syntroleum” sintetinio kuro technologija remiasi vadinamuoju Fischerio –Tropscho metodu, kuris buvo išrastas Vokietijoje. 1925 m. Franzas Fischeris ir Hansas Tropschas užpatentavo būdą, kurį Vermachtas naudojo degalams iš anglies gaminti. Vadinamosios sintetinės dujos iš anglies arba gamtinių dujų didesnėje nei 1000 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje veikiamos oro ir garo skyla į vandenilį, anglies dvideginį ir azotą. Naudojant kobalto katalizatorių vandenilio dalelės reaktoriuje sujungiamos į ilgas grandines. Šitaip gautas skystis gali būti įprastiniu perdirbimo būdu pasirinktinai perdirbtas į dyzeliną, aviacinį kurą ar naftos distiliatą.
Ši anglies hidrogenizavimo technologija pasaulyje vis labiau plinta. Vien Kinijoje artimiausiais metais į hidrogenizavimo įrenginių statybą planuojama investuoti 15 mlrd. JAV dolerių. O “Siemens” koncernas neseniai iš šveicarų bendrovės “Sustec” įsigijo hidrogenizavimo proceso “know-how” savo elektrinėms. Siekdamas toliau tobulinti šią technologiją koncernas planuoja Šprė upės slėnyje Saksonijoje statyti didelę anglies gazifikavimo įmonę, kurios galingumas viršys tūkstantį megavatų.
Tačiau “Syntroleum” gamykla lyginant su kitomis panašiomis įmonėmis turi vieną svarbų pranašumą. Kuro sintezavimui nereikia reaktyvinio ozono junginio, dabar visiškai pakanka paprasto atmosferinio deguonies, tvirtina “Syntroleum” prezidentas Johnas Holmesas. Taigi dabar galima efektyviai naudoti ne tik anglies išteklius, bet ir didelius gamtinių dujų kiekius. Jos anksčiau arba buvo deginamos, arba grįždavo į žemės gelmes. Šis iki šiol mažai naudotas energijos šaltinis – tai maždaug 85 trilijonai kubinių metrų dujų. Iš tokio jų kiekio galima pagaminti keletą milijardų barelių sintetinio kuro – daugiau, nei iš Saudo Arabijos turimų naftos resursų.
Keleiviniai lėktuvai su vandenilio varikliais?
JAV planuoja, kad nuo 2016 metų pusė šalyje naudojamų aviacinių degalų bus gaunama iš alternatyvių šaltinių. Iki to laiko sintetinio kuro kaina turėtų gerokai nukristi. Dabar JAV kariškiai moka apie 5 dolerius už kiekvieną iš 350 tūkst. naudojamų sintetinių degalų litrą. Tai 10 kartų brangiau, nei įprasti degalai. J. Holmesas tvirtina, kad sintetiniai degalai taps konkurencingi gaminamiems iš naftos tik po to, kai šalyje bus pastatyta stambi perdirbimo gamykla, kuri kainuotų apie 1,2 mlrd. JAV dolerių. Tačiau niekas neskuba jos imtis: vengiama rizikuoti ir tapti bandomuoju triušiu.
Todėl “Syntroleum” turi paskubėti: po paskutinio viešo akcijų siūlymo bendrovei liko dar apie 47 mln. dolerių. Kasmet bendrovė išleidžia apie 25 mln. dolerių technologijai tobulinti. “Jei iki 2007 m. pabaigos mes nepasirašysim sutarties Fischerio –Tropscho elektrinei statyti, mūsų dienos suskaičiuotos”, - sako vienas iš “Syntroleum” vadovų Kenas Robertsas.
Štai kodėl sėkmingi sintetinio kuro bandymai Kalifornijoje bendrovei tokie svarbūs. B-52 skrydį “Syntroleum” vadovas jau pavadino istoriniu.
Eksperimentinis skrydis – brangiausias ir paskutinysis sintetinių degalų bandymo žingsnis. Aviacinius variklius gaminančios Vokietijos bendrovės MTU atstovai dar iki B-52 pakylant į orą teigė, kad greičiausiai dėl variklių nekils jokių problemų.
MTU kol kas negamina sintetiniam kurui skirtų variklių, tačiau, pasak jos atstovų, techniką galima lengvai pritaikyti šiems alternatyviems degalams. Anot MTU atstovo Odilo Mühlingo, bendrovės specialistų grupė alternatyvių degalų galimybėms nagrinėti seka ne tik iš dujų, anglies ar biomasės gaunamo sintetinio žibalo technologijų raidą, bet jau galvoja ir apie keleiviniams lėktuvams skirtus variklius, kurie galėtų tiesiogiai naudoti vandenilį. “Jeigu tik bus paklausa rinkoje, mes pradėsime gaminti tokią techniką”, - tvirtina jis.
