„Moteris turi šiokių tokių pareigų vyro atžvilgiu: jam reikia duoti šilumą, globą, pasitikėti juo, rodyti šiokią tokią priklausomybę nuo jo, kad jis jaustųsi reikšmingas. Juk tada, kai vyras jaučia, kad nuo jo kažkas priklauso, auga jo atsakomybės jausmas. Kai moteris visiškai laisva, visiškai savarankiška, kaip yra Skandinavų šalyse, mažėja vyrų atsakomybės jausmas. Suvyriškėjusios, emancipuotos moterys nebegali rasti, už ko ištekėti, nes nebėra atsakingų vyrų , o vyrai negali rasti švelnių moterų“, – kalba vedų praktikas.
Vyrui šeimoje nereikia antro vyro
Vyrai, kalba V. Arvasevičius, savo ruožtu tada minkštėja, švelnėja, dingsta jų atsakomybės jausmas. Kad ir kaip būtų keista, emancipuotos moterys, pasak jo, neieško tokių vyrų. Jos, pažymi lektorius, nori būti emancipuotos, savarankiškos, bet į vyrą vis tiek žiūri paprastomis, prigimtinėmis akimis, identifikuodamas, kuris yra vyriškas vyras, o kurį gali lipdyti, maigyti kaip tik nori.
„Vyriškas vyras nežiūri į emancipuotas, stiprias moteris. Kam jam, stipriam vyrui, šeimoje dar vienas stiprus vyras? Jam reikia moters, kurią jis galėtų ginti, globoti, saugoti, vesti ją. Juk jis ją VEDA. Vedybos juk yra vedimas, o kaip tu gali stiprią moterį vesti? Stiprios moters nereikia vesti, ji pati eis“, – kalba vedų praktikas.
Aukštą atsakomybės jausmo supratimą turintis vyras, pažymi pašnekovas, ieško moters, už kurią galėtų prisiimti atsakomybę – taip jis įsitvirtina gyvenime, tada jis yra reikšmingas, reikalingas su savo atsakomybės jausmu, ir charakterio savybėmis. Su stipria moterimi, sako vedų praktikas, vyras negali įsitvirtinti, nes moteris pati prisiima atsakomybę už save. Tada vyras, pažymi V. Arvasevičius, jaučia, kad kai kurie jo charakterio bruožai bus nereikalingi su šia moterimi, tad jis su tokia moterimi ir nesusieina.
Vyrui reikia asketiškumo, o moterims – nuolankumo
Lektorius pasakoja neseniai buvęs Skandinavijos šalyse ir ten moterys yra vyriškesnės ir labiau palaikančios feminizmo idėjas, palyginus su Lietuva. V. Arvasevičiaus teigimu, lietuviai, lyginant su skandinavais, turi daugiau šansų harmoningai ir darniai šeimai su gražiems santykiams – tereikia šiek tiek žinių, kad vyrai būtų asketiškesni, o moterys nuolankesnės.
„Asketiškumas vyrui reiškia, kad jis šiek tiek mažiau tikėtųsi čia malonumų ir galimybės pasitenkinti. Jiems reikia prisiimti atsakomybę už gyvenimą, moterį, šeimą ir suprasti, kad ne viskas bus pagal juos, kad ne visada šeimoje bus ramybė, o darbe seksis taip, kaip norėtųsi. Kad sulaikytų savo erzulį, emocijas, nepasitenkinimą ir neišlietų jo ant moters, vyrai turi stiprinti charakterį. Tai tokie elementarūs dalykai: valgyti paprastesnį maistą, vengti saldumynų, visiškai atsisakyti alkoholio, rūkalų – savęs tramdymas ir yra askezė. Vyras su stipriu charakteriu atlaikys visas negandas lengviau. Moteris gali remtis į tokius vyrus, kurie ramiai atlaiko negandas, joms lengviau, ir santuoka jau stipresnė, nes moteris nenori palikti tokio vyro, į kurį gali remtis, o vyras nepaliks tokios moters, kurios emocijas gali atlaikyti, nes vyrai bėga nuo moters emocijų. Kai jam nebereikia nuo jų bėgti, tada ir būna jie kartu“, – pasakoja V. Arvasevičius.
Vyras, anot vedų praktiko, turėtų peržengti per visas savo nuoskaudas ir įžeidimus, gautus iš moters, ir kai ką dėl jos padaryti: pirkti joms gėles, dovanoti dovanas. Kiekvieną dieną ant šaldytuvo lektorius pataria vyrams priklijuoti kelis šiltus žodžius moteriai – tiesiog dėmesį rodyti kiekvieną dieną.
Moteris vyrui, sako V. Arvasevičius, gali pagaminti kažką skanaus, jį palepinti, parašyti per dieną kelias šiltas žinutes, linkėdama sėkmės.
„Moteris turi palaikyti vyro idėjas, paklausti, kaip jam sekėsi darbe su konkrečiu projektu – ji turi gaudytis vyro reikaluose. Tokiu būdu vienas į kitą kreipiant dėmesį, mes palaikome vieni kitus, mes suprantame, kad esame kitam žmogui svarbūs. Kai į vienas kitą nebekreipiame dėmesio, santykiai tampa bereikšmiai“, – teigia lektorius.
Svarbiausia – priimti vienas kitą
Vienas iš pagrindinių dalykų santykiuose, pažymi V. Arvasevičius, yra priėmimas vienas kito tokio, koks jis. Lektorius pataria kuo mažiau priekaištauti vienas kitam dėl to, kai jis mąsto ar elgiasi.
„Priėmimas kito žmogaus tokio, koks jis yra, nereiškia, kad mes ir turime likti tokiais. Kai žmonės leidžia vienas kitam būti tokiais, kokie jie yra, tai atpalaiduoja jėgas keistis. Ypač vyrai, kai yra priimamai ir mylimi tokie, kokie yra, o moterys priimamos su visomis emocijomis ir neramumais, tada galima atrasti savyje motyvacijos keistis. Kai kitas žmogus mane priima ir myli, manyje atsiranda dėkingumo skola ir aš esu labai labi dėkingas už tai, kad tu mane myli tokį, koks aš esu, ir man norisi grąžinti tą skolą. Skolos grąžinimas įmanomas tik vienu būdu – vidiniais savo pokyčiais“, – sako V. Arvasevičius.
Lektorius pažymi, kad kai kurios moterys metų metus pjauna savo vyrus, kad jis yra kelmas, o jis kaip tik dėl to ir nesikeičia, kad iš jo reikalaujama. V. Arvasevičius pataria nustoti reikalauti ir priimti, kas yra pasiutiškai nelengva, – tik tuomet vyras iš dėkingumo gali pradėti keistis.
