Viename pobūvyje vyras, atsisakydamas išgerti šampano, paaiškino, kad negeria visiškai, nes yra alkoholikas.
Po tokių jo žodžių pasipylė aplinkinių replikos, kad jis nėra joks alkoholikas, nes dabar nebegeria, ir nieko neatsitiks, jei paragaus tik lašiuką. Ramiai išklausęs aplinkinių nuomones, žmogus pridūrė: „Leiskite man būti alkoholiku ir daugiau nesiūlykit nė lašo alkoholio.“
Mokslinėje terminologijoje žodžio „alkoholikas“ atsisakyta, siekiant sumažinti negatyvų visuomenės požiūrį į šią problemą. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje terminas „alkoholizmas“ taip pat nebevartojamas - dabar tai sutrikimas, atsiradęs vartojant psichiką veikiančias medžiagas.
Priklausomybė yra negrįžtamas procesas, todėl alkoholio vartojimo kontrolė prarandama visiškai - paragavus nors truputį bet kokio alkoholinio gėrimo, net ir po dešimties metų blaivybės užgėrimai atsinaujins.
Nepamiršk, kas esąs
Kasdienėje kalboje žodžiai „alkoholikas“ ir „alkoholizmas“ išliko. Ypač atvirai alkoholikais save vadina Anoniminių alkoholikų draugijos nariai. Sveikstantys nuo priklausomybės žmonės tai vadina gyvybiškai būtinu dalyku, ir jeigu po ilgesnio blaivybės tarpsnio žmogus vėl pradeda girtauti, jo draugai pasako, kad „jis pamiršo, kas toks esąs“. Yra pastebėta, kad beveik visada prieš pakeldamas pirmą taurę priklausomas nuo alkoholio žmogus ima manyti, kad išgers tik truputį, saikingai, „kaip visi žmonės“. Žmogus užsimiršta, kad jis tebėra priklausomas nuo alkoholio ir jam negalima vartoti jokių svaigalų visiškai.
Neretai klausiama, kodėl vieni žmonės gali vartoti alkoholį saikingai, o kiti - ne. Skirtingų šalių duomenimis, priklausomi nuo alkoholio tampa apie 10-12 proc. žmonių, vartojančių alkoholinius gėrimus. Kodėl tampa priklausomi? Atsakymas paprastas - kiekvienas žmogus, vartojantis alkoholį, jau rizikuoja tapti priklausomas nuo šios psichoaktyvios medžiagos. Be abejo, yra tam tikri rizikos faktoriai - socialinės aplinkos įtaka, asmeniniai žmogaus ypatumai, paveldimumas, alkoholio vartojimo tradicijos.
Kada atsiranda problema
Priklausomybė nuo alkoholio yra lėtinis procesas, todėl neretai sudėtinga pastebėti, kada alkoholio vartojimas tampa problema. Vieni ryškiausių priklausomybės požymių - neigimas ir perdėtas pasitikėjimas savimi. Visi aplinkiniai mato, kad žmogus geria per daug, tačiau jis tai neigia. Jei ir pripažįsta, kad girtavimas tapo problema, - visiems (ir ypač sau) tvirtina, kad gali mesti gerti be jokios pašalinės pagalbos, kai tik panorės. Deja, noro dažniausiai laukti tenka labai ilgai.
Jei alkoholis vartojamas nesaikingai, su užgėrimais, su kaltės jausmu, su baime kitą rytą pažvelgti žmonėms į akis, jei reikia pagiriotis su „sveikatos taisymu“ - tai, matyt, problema jau yra. Jei per gėrimą sulaužomi pažadai, jei ne kartą bandyta gerti mažiau, jei nesėkmingai bandyta „suimti save į rankas“ - tikėtina, kad problema jau įsisenėjusi. Tačiau nevertėtų skubėti ir nustatinėti diagnozę pačiam, geriausia pasikonsultuoti su specialistais. Jei vengiama viešumos, galima nuvykti į artimiausią savipagalbos grupę, kur pasikalbėjus su turėjusiais tokių pat problemų žmonėmis bus galima apsispręsti, ką toliau daryti.
Gydo vien „pijokus“?
Kai kas stebisi, ko važiuoja gydytis į priklausomybės ligų centrą iš pažiūros sėkmingai dirbantis verslininkas, aplinkinių gerbiamas gydytojas ar mokytojas. Kai kas iš aplinkinių net stabdo tokį išoriškai tvarkingą pilietį, atseit „ten gydo tik pijokus“. Dažnas žmogus, ypač moterys, dėl neigiamos aplinkinių nuomonės, dėl baimės būti pasmerktiems, vengia kreiptis pagalbos. Labai svarbu, kad turintį problemų dėl alkoholio vartojimo žmogų kas nors iš artimųjų ar draugų pastūmėtų kreiptis pagalbos.
Priklausomybė - sutrikimas, kuris dažniausiai formuojasi ne vienerius metus, todėl sveikimas reikalauja ir laiko, ir paties žmogaus pastangų. Sveikimo procesas - tai ne tik alkoholio ir kitų svaiginančių medžiagų atsisakymas, tai ir gyvenimo būdo keitimas, įsitikinimų, mąstymo bei elgesio korekcija, mokymasis kontroliuoti ir reikšti emocijas neapsvaigus, naujų vertybių suradimas ar prarastų susigrąžinimas. Sveikimo esmė - „atsisveikinti“ su alkoholiu ir kurti visavertį gyvenimą be svaigalų.
Labai svarbu, kad turintį problemų dėl alkoholio vartojimo žmogų kas nors iš artimųjų ar draugų pastūmėtų kreiptis pagalbos.
Gediminas NORVILAS, socialinis darbuotojas
