Nuo 2005 m. kuriama (2011 m. pradėta kurti iš naujo) ir daugiau nei 40 mln. eurų „surijusi“ elektroninė sveikatos sistema tapo galvos skausmu ir medikams, ir pacientams. Planuota, kad sistema bus skirta skaitmenizuoti pacientų duomenis, išrašyti elektroninius receptus pacientams bei keistis informacija tarp gydymo įstaigų.
Valstybės kontrolės audito duomenimis, sistemoje ne visais atvejais pacientui suteikiamos kokybiškos paslaugos – sistema veikia ne visu pajėgumu, o naudojimas išlieka pasyvus.
Audite nurodoma, kad 17 proc. šalies vaistinių nepasirengusios dirbti su šia sistema, 31 proc. neteikia duomenų į sistemą, mažas prie sistemos prisijungusių vartotojų skaičius, be to, teikiant e. sveikatos paslaugas, neužtikrinamos visos LR aktuose numatytos asmens duomenų saugumo priemonės.
Tiek pacientai, tiek medikai skundžiasi, kad sistema nepatogi naudoti. Taip galėjo nutikti dėl to, kad e. sveikatos sistemos kūrime nedalyvavo būsimi sistemos naudotojai.
Seimo Antikorupcijos komisija atlieka tyrimą dėl e. sveikata sistemos įgyvendinimo ir sistemai skirtų lėšų panaudojimo. Savo išvadas komisija turėtų pateikti gruodį.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius atkreipė dėmesį, kad su minėtu projektu SAM nuolat dirbo ta pati grupė asmenų. Jis minėjo buvusius Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Saulių Janonį ir Haroldą Baubiną, Informacinių technologijos skyriaus vedėją Vitą Sinicienę, Sveikatos apsaugos projekto koordinavimo biuro direktorę Daivą Pentiokinienę.
V. Gailiaus duomenimis, įvairūs sveikatos apsaugos ministrai įvairiais laikotarpiais tyrė jų veiksmus ir yra kai kuriems skyrę papeikimų.
„Ar nesusidaro įspūdis apie nebaudžiamumo atmosferą ir atsakomybės išvengimą, nes veikė ta pati asmenų grupė šioje srityje ir veikė todėl, kad nebuvo atsakomybės“, – svarstė parlamentinės komisijos pirmininkas.
Prireiks dar 28 mln. eurų
Posėdyje dalyvavęs A. Veryga komisijos narius tikino, jog bandė aiškintis, kodėl e. sveikatos sistemos funkcionalumas nebuvo iki galo įgyvendintas, tačiau, kaip teigė ministras, kadangi nėra informacinių technologijų specialistas, jam sunku spręsti.
„Tikrai turėjom daug susitikimų su tais, kurie diegė, su institucijomis arba įstaigomis, kurios prižiūrėjo tą procesą, bandėm aiškintis, kodėl ta sistema buvo taip įdomiai sukonstruota. Paaiškinimai man atrodo keistoki, man sudėtinga vertinti, nebūnant IT specialistu. Tai, ką mes stebime šiandien, reikia išlaikyti šią sistemą, reikia ją tobulinti. Atsisakyti tų įdiegtųjų sistemų taip greitai nėra įmanoma, nes yra sumokėti pinigai, tam tikrą laiką jos turi funkcionuoti“, - posėdyje kalbėjo A. Veryga.
Tačiau norint išlaikyti šią sistemą prireiks papildomų lėšų. Sveikatos apsaugos ministerija elektroninę sveikatos sistemą ketina tobulinti ir šiuo metu planuoja tolimesnę jos plėtrą iki 2025 m. Šiam etapui įgyvendinti prireiks daugiau nei 28 mln. eurų.
Seimo nariai ministrui priminė, kad Estiją panašią e. sveikatos sistemą įsidiegė viso labo už 10 mln. eurų. Anot A. Verygos, estai pasirinko kitokį, paprastesnį sistemos modelį, kurį pasirinkę greičiausiai būtume laimėję ir mes.
„Estija dėl ko buvo sėkminga – ji iš karto pasirinko šiek tiek kitokius sprendimus. Nusprendė ne kaupti duomenis, o jais keistis, jau vien dėl to procesai pas juos buvo greitesni. Jie tiek daug funkcijų nesugalvojo ir nesusikūrė, kaip mes – daryti labai daug ir viską. Jie pradėjo nuo mažiau, bet padarė iki galo, ir tai, matyt, buvo naudingesnis sprendimas“, - pripažino A. Veryga.
Atsakyti, kodėl sistema veikė blogai, nepajėgė
Skirtingai nei rodo valstybės kontrolės audito išvados, sveikatos apsaugos ministras teigia, kad pastaruoju metu naudojimasis sistema suaktyvėjo.
„Sistema yra labai aktyviai pradėta naudoti. Stengiamės ir patarėjas mano, ir kiti darbuotojai nuvažiuoti į įstaigas, bendrauti, žiūrėti, kas kur veikia, kas kur neveikia. Tai pagrindiniai mūsų uždaviniai – užtikrinti, kad ta sistema, kuriai yra išleisti pinigai, kad ji maksimaliai gerai pradėtų veikti. O vertinant tuos dalykus, kurie buvo praeityje, kodėl kiti du etapai buvo nesėkmingi – aš apskritai neturiu tokios kompetencijos, į tai nesigilinu“, - tvirtino A. Veryga.
Paprašytas sprendimo, kaip sistema galėtų veikti ateityje, ministras nesiryžo prognozuoti detaliai, tačiau sakė norintis, kad gydymo įstaigos galėtų laisvai rinktis jas tenkinančias sistemas, o ne būtų pririštos prie konkrečių modelių.
„Ateityje turėtume išdirbinėti sprendimą, kuris būtų nemokamas gydymo įstaigoms, prie kurio galėtų jungtis visos gydymo įstaigos. Jeigu gydymo įstaiga pamato, kad jų naudojama sistema nenaudinga, nefunkcionali, jie galėtų ją pakeisti“, - siūlė A. Veryga.
Dar vienas Antikorupcijos komisiją dominantis klausimas – kodėl gavus Valstybės kontrolės medžiagą dėl ankstesnių pažeidimų teisėsaugos institucijos nepradėjo ikiteisminių tyrimų.
„Atsakant į jūsų klausimą, kodėl institucijos nesiėmė kažkokių tyrimų pradėti, vėlgi, nelabai gal čia mano kompetencija šitas klausimas. Aš nežinau, kodėl nesiėmė. Logiškai žiūrint, tikrai turėtų būti reikalauta žmonių, kurie priėmė sprendimus, atsakyti apie tai, kodėl šiandieninė sistema, na, manau, truputį per anksti šiandien sakyti, kad ji yra neveiksminga arba neveikianti“, - sakė A. Veryga.
