Renovacijos proceso spartumas – kaip Druskininkuose
Leipalingio seniūnijos seniūnas patikina – modernizacijos procesas šiame miestelyje įsibėgėjo panašiu metu kaip Druskininkuose – pirmas daugiabutis buvo modernizuotas dar iki 2013 m.
„Pradžia nebuvo lengva – pirmąjį daugiabutį renovavusį rangovą teko keisti. Laimei, tokia patirtis nepakišo kojos daugiabučių renovacijos įsibėgėjimui. Kai buvo sėkmingai baigtas antrojo daugiabučio atnaujinimas, modernizacija susidomėjo dauguma Leipalingio gyventojų“, – pasakoja Leipalingio seniūnas Antanas Krancevičius bei priduria, kad šiandien daugiabučių modernizacijos procesas Leipalingyje beveik baigtas – aštuoni daugiabučiai jau renovuoti, devintojo atnaujinimas turėtų būtų baigtas dar šiemet. Tuomet miestelyje lik vos keli neatnaujinti namai.
Kaip pastebi pašnekovas, tokie pasiekimai miesteliui, kuriame nėra nė vieno daugiabučių namų bendrijos – išties labai gerai. „Svarbiausias variklis buvo net ne gerasis Druskininkų pavyzdys, o gyventojų noras, kuris mums – įsakymas.“, – tikina seniūnas bei priduria, kad apskritai, seniūnijos gyventojai visada palankiai vertino daugiabučių atnaujinimo idėją ir ilgų įtikinėjimų atsinaujinti – nereikėjo.
Renkasi optimaliausius priemonių paketus
Pasakodamas apie daugiabučių namų atnaujinimo ypatybes Leipalingio seniūnijoje, didžiausio Druskininkų savivaldybės administratoriaus atstovas Tomas Staskevičius skaičiuoja, kad dauguma daugiabučių atnaujinti po 2013 m., pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Likusieji – pagal ankstesnes programas, leidusias gyventojams atnaujinti būstą.
Visi daugiabučiai šioje savivaldybėje pasirinko tinkuojamą fasadą ir visas valstybės kompensuojamas energinio efektyvumo priemones. Papildomų priemonių, tokių kaip vandentiekio, šalto vandens sistemų atnaujinimas ir t. t., dauguma nepasirenka. Atsisakyta ir ambicingo plano visus seniūnijos daugiabučius šildyti pasitelkus geoterminį šildymą. „Siūlėme gyventojams visame miestelyje įvesti geoterminį šildymą, tačiau, deja, ši idėja nesulaukė pakankamo pritarimo“, – pastebi T. Staskevičius.
Vis dėlto renovacijos rezultatais galima didžiuotis ir dabar – pasiekimai šilumos energijos sutaupymo srityje tikrai nemaži: „Nors visi daugiabučiai pasirinko energinio efektyvumo priemonių paketą, kad galėtų sutaupyti 40 proc. šilumos, sutaupymų vidurkis siekia 50 proc. Taip pat yra ir daugiau sutaupančių namų, tačiau reikia atsiminti, kad dažnai sutaupymai priklauso ir nuo gyventojų sąmoningumo – pavyzdžiui, tvarkingo laiptinės durų uždarymo ir pan.“
Sumažino šilumos kainas tiems, kas mokėjo brangiausiai
Abu pašnekovai sutartinai tvirtina, kad didžiausias šios seniūnijos pasiekimas ne atnaujintų daugiabučių skaičius, o tai, kad atnaujinti visi namai, prisijungti prie centrinio šildymo. Tai ypatingai svarbu seniūnijoje, kur yra ir mažų, vos šešių butų, ir didesnių – net 40 butų daugiabučių.
„Galime drąsiai sakyti, kad daugiabučiai, brangiausiai mokėdavę už šilumą, šiuo metu yra atnaujinti. Džiaugiamės, kad pavyko išspręsti opiausią problemą – dideles šildymo sąskaitas, nes ši problema iš tikrųjų buvo labai aštriai juntama žmonėms, neturintiems teisę į šildymo kompensaciją“, – apibendrina T. Staskevičius bei išduoda, kad renovacijos gūsis turėtų vieną dieną pasiekti ir daugiabučius, kurie turi individualią šildymo sistemą, todėl kol kas modernizacijos galimybėmis nesidomėjo.
