Ministrė tikina, kad šitaip ne pasikeitė, o susigrąžino savo tėvų duotą vardą ir pavardę. Visgi, nors Lietuvos politikai dėl raidžių pasuose marškinius plėšėsi du dešimtmečius, aiškėja, kad praėjus mėnesiui, nei Lietuvos lenkai, nei sutuoktinius užsieniečius turintys tautiečiai keistis pavardžių anaiptol neplūsta. Tai padarė vos kelios dešimtys.
Laisvės partijos deleguota teisingumo ministrė į Vyriausybės posėdį šįkart atvyksta jau kiek kitokiu vardu ir pavarde nei davė priesaiką pradėdama eiti pareigas.
Ewelina Dobrowolska viena pirmųjų Lietuvoje pasinaudojo galimybe raidę „v“ savo asmenvardžiuose pakeisti į dvigubą „v“. Apie tai ji pranešė feisbuke ir parodė Registrų centro išrašą. Oficialiai šitaip rašyti savo vardą ir pavardę ji gali nuo antradienio.
„Susigrąžinau tą vardą, kaip jį rašiau 12 metų mokyklos laikais ir kaip mano vardą rašė mano tėvai“, – sako E. Dobrowolska.
33-ejų lenkų tautybės ministrė tikina, kad valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė aukščiausiais balais ir tėvyne laiko Lietuvą. Tačiau galimybę pavardę rašyti originaliais rašmenimis ji vadina būtinybe.
„Man asmeniškai tai yra mano tapatybės dalis, kultūros dalis ir man tai be galo svarbu“, – teigia E. Dobrowolska.
Dviguba „v“ ministrės pavardėje šiandien jau puikuojasi ir Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje. Dabar liko pasikeisti dokumentus.
„Keliausiu į nuostabią bendrą eilę laukti paso užsakymo“, – sako E. Dobrowolska.
Seimas dėl leidimo asmenvardžiuose rašyti q, x ir w raides draskėsi net pora dešimtmečių. Priešininkai aiškino, kad trys papildomos raidės dokumentuose griauna lietuvių kalbą, o pati idėja netgi antivalstybinė. Šalininkai tikino, kad kiekvienas turi teisę vadintis tokiu vardu, kokį davė tėvai, jei raidės lotyniškos.
O pakeitimų reikia ir su užsieniečiais susituokusiems lietuviams. Galiausiai įstatymą parlamentas priėmė šiemet, įsigaliojo jis gegužę. Kiek žmonių norės pasikeisti pavardžių rašybą, politikai neprognozavo, tačiau akivaizdu, kad srautai neplūsta – žinant, kad Lietuvos lenkų yra apie 160 tūkstančių.
„Šiai dienai ministerija gavusi 63 prašymus pagal įsigaliojusį įstatymą. 31 prašymas yra patenkintas ir įvykdytas, dar 32 prašymai yra nagrinėjami“, – tvirtina E. Dobrowolska.
Norintieji keisti pavardžių rašybą turi kreiptis į civilinės metrikacijos skyrius. Absoliuti dauguma besikreipiančiųjų – Vilniuje. Sostinės skyriaus atstovė pateikia kiek didesnius skaičius.
„Šiai dienai, nuo gegužės pirmos dienos, turime gavę 68 prašymus. Iš jų 38 prašymai yra nelietuvių tautybės asmenų, likę 20 – su užsienio elementu. Sakyčiau, normalus tas srautas. Kaip vertinti. Yra kaip yra“, – teigia civilinės metrikacijos skyriaus patarėja Dovilė Senulienė.
Norintieji pasikeisti rašybą tautinių mažumų atstovai turi įrodyti savo tautybę. Susituokusieji su užsieniečiais – antrosios pusės tautybę. Kol kas įrodymų nepritrūko nė vienas.
„Turi įrodymus pateikti pats pareiškėjas, surinkti ir įrodyti. Tai surenka“, – sako D. Senulienė.
Rašybą patvirtinus civilinės metrikacijos skyriui, duomenis dar peržiūri Teisingumo ministerija. Tada asmuo gauna Registrų centro patvirtinimą.
„Svarbu Lietuvos Respublikos piliečiams, neišskirčiau vien pagal tautybę. Procentais, kiek Lietuva turi teisminių bylų, virš 90 proc. tai yra mišrios šeimos ir jų vaikai. Taip, mažą dalį sudaro tautinės mažumos, kurios tos galimybės neturėjo“, – kalba E. Dobrowolska.
Dalis Lietuvos lenkų priimtu įstatymu vis tiek nepatenkinti, nes jis nesudarė galimybės asmens dokumentuose rašyti ir diakritinius ženklus.
