Prieš keletą savaičių O. Mekas viešėjo Lietuvos sostinėje. Moteris dalyvavo režisieriaus Igno Jonyno filmo „Lošėjas“, kuriame atliko vieną pagrindinių vaidmenų, pristatyme. Su menininke susitikome viename Vilniaus viešbučių. Į susitikimą ji atėjo su šešių savaičių dukrele Talula, kuri, kaip šypsodamasi pasakojo jauna mama, dar nepriprato prie laiko juostų kaitos.
Išranki žiūrovė
Oona gimė ir užaugo vienoje didžiausių meno Mekų – Niujorke. Paprašius prisiminti šiame mieste praleistą vaikystę, moters veide nušvito plati šypsena. „Kai išgirstu žodį vaikystė, prisimenu, kaip su šeima eidavome į Centrinį parką. Tėvai man nupirkdavo balioną, dešrainį. Laikas, praleistas su jais, man visuomet išliks ypatingas“, – pasakojo menininkė.
Augusi kino kūrėjo Jono Meko ir fotografės Hollis Melton šeimoje, Oona, kurios vardas lietuviškai skamba „Una“, nuo pat mažumės žavėjosi menu: mergaitė lankė baleto pamokas, grojo smuiku. „Buvau aukšta ir labai liesa, tačiau neturėjau tobulo šokėjos kūno. Žinojau, kad profesionaliai šokti negalėsiu. Dėl to ir atsisakiau baleto“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė. Muzika iš Oonos gyvenimo pasitraukė kiek vėliau. Groti smuiku ji nustojo būdama 23-ejų, kai susilaužė riešą.
Kino pramonę O. Mekas pasirinko natūraliai ir tuo labai džiaugiasi. „Smagu būti aktore ir režisiere, nes turiu galimybę pabūti skirtingų kino industrijos procesų dalimi, – teigė pašnekovė ir pridūrė, kad yra išranki filmų žiūrovė. – Mėgstu veiksmo filmus, romantines komedijas, nepriklausomų kino kūrėjų filmus, dramas. Kalbant apie romantines komedijas, man patinka šmaikštūs dialogai, tačiau daugelis šių filmų yra kvaili. O štai veiksmo filmai turi papasakoti įdomią istoriją.“
Kalbėdama apie mėgstamiausius aktorius ir režisierius, Oona prisipažino vaikystėje dievinusi Bruce’o Lee, Jackie Chano, Clinto Eastwoodo ir Charleso Bronsono filmus. „Visuomet labai didžiavausi, kad Ch. Bronsonas buvo lietuvis“, – šypsojosi kūrėja.
Ir režisierė, ir aktorė
O. Mekas visuomet svajojo tapti režisiere, tačiau pirmuosius žingsnius kino industrijoje žengė kaip aktorė. „Dabar galiu drąsiai tvirtinti, kad niekuomet neatsisakyčiau nei režisūros, nei vaidybos“, – užtikrintai tarė menininkė, kuriai artimi stiprių, savarankiškų moterų vaidmenys.
2013 metais Oona pristatė pirmąjį savo sukurtą filmą „Miegantis žmogus“ (angl. „The Sleepy Man“). Kaip dukros režisūrinį debiutą įvertino Jonas Mekas? „Iš pradžių nerimavau, ką tėvas pasakys, tačiau filmas jam patiko“, – sakė pašnekovė. Paklausta, ar kritiškai žvelgia į tėčio sukurtus darbus, Oona nedvejojo.
„Nepavadinčiau to kritika, tačiau esu jam sakiusi, kad, pavyzdžiui, šis tavo filmas yra mano mėgstamiausias. Tėčio kurti filmai man patinka kur kas labiau nei vaizdo įrašai, – teigė legendinio kūrėjo duktė ir prasitarė, kad vyrai ir moterys kino pramonėje vertinami skirtingai. – Tik 7 proc. visų režisierių yra moterys. Kartais pagalvoju, ar būčiau populiaresnė kaip režisierė, jei būčiau vyras.“
Paklausta, kuris filmo kūrybinio proceso etapas patinka labiausiai, moteris nusišypsojo. „Man patinka įsitaisyti montažinėje, stebėti, kaip gimsta filmas. Mėgstu karpyti daiktus“, – susižavėjimo, kalbėdama apie darbą už kadro, neslėpė O. Mekas.
Amerikiečiai nežino Lietuvos
Į Vilnių Oona atvyko festivalyje „Kino pavasaris“ pristatyti režisieriaus I. Jonyno sukurtą filmą „Lošėjas“, pasakojantį apie greitosios pagalbos stoties darbuotoją Vincentą, sukūrusį naują ir itin pavojingą azartinio žaidimo formą – lažybas iš pacientų gyvybės. Filme pagrindiniam herojui teks pasirinkti – pavojingą, tačiau pelningą žaidimą ar meilę kolegei Ievai, kurios vaidmenį ir atliko Oona.
Amerikietė, filmą pristačiusi ir kitoje Atlanto pusėje, sakė sulaukusi teigiamų publikos įvertinimų. Moteris teigė, kad ją nustebino amerikiečių žinių apie Lietuvą stoka. „Žiūrėdami vieną filmą amerikiečiai mano, kad jis atspindi visos šalies gyvenimą. Daugelis amerikiečių stebėjosi, kodėl šis filmas toks tamsus. Turėjau aiškinti, kad ši istorija – viena iš daugelio, ir ne visi žmonės Lietuvoje gyvena tokį gyvenimą, koks yra rodomas filme. Manau, šį reiškinį sukelia švietimo stoka. Amerikiečiams trūksta žinių apie Rytų Europą“, – sakė pašnekovė ir prisiminė, kad vaikystėje turėjo draugams braižyti žemėlapį bei aiškinti, kur yra Lietuva.
Tris mėnesius Lietuvoje praleidusi Oona džiaugėsi, kad turėjo galimybę į šalį pažvelgti kitomis, ne turistės, akimis. „Gyvenau bute Užupyje. Kiekvieną dieną valgydavau šaltibarščius, kuriuos draugams gaminau ir grįžusi namo. Man patiko leisti laiką Vilniaus gatvėse. Aplankiau Juodkrantę, Nidą. Man buvo labai svarbu Lietuvoje praleisti kuo daugiau laiko, tapti šalies dalimi“, – atviravo O. Mekas.
Prieš daugiau nei šešias savaites menininkė tapo mama. Tačiau mažylę Talulą ant rankų sūpuojanti moteris neketina užsidaryti namuose. „Į penkias atrankas per vieną dieną nelėksiu, tai neįmanoma. Daugiau rašysiu namie, o per ateinančius kelerius metus galbūt bandysiu pereiti nuo vaidybos prie režisūros, nes tai leidžia labiau kontroliuoti savo tvarkaraštį. Nenoriu Talulos palikti namie. Noriu, kad mažylė matytų, ką veikia jos mama“, – šypsojosi pašnekovė ant rankų sūpuodama kantrią mažylę.
Paklausta, ar norėtų, kad dukrelė sektų mamos pėdomis, moteris sudvejojo. „Nežinau, aktorės darbas labai sunkus. Noriu, kad ji būtų kūrybinga. Norėčiau, kad Talula būtų mokslininkė, biologė, – juokėsi Oona ir pridūrė, kad jau seniai jaučia turinti stiprų motinystės jausmą, kuris į atliekamus vaidmenis dabar priverstų žvelgti kitaip. – Galbūt žmonėms mano atliekamas vaidmuo ir neatrodytų kitoks, bet mąstyčiau tikrai kitaip.“
