Kai kurie didžiausi planetos ledynai dabar tirpsta dvigubai greičiau, liudija naujausi Jungtinių Tautų Aplinkos programos duomenys.
Vidutinė ledynų traukimosi sparta nuo 30 centimetrų per metus 1980 – 1999 m. padidėjo iki 1,5 m 2006-aisiais, skelbia BBC. Bene labiausiai ledynai sumažėjo Europoje – Alpėse ir Pirėnuose.
Ekspertai paragino imtis neatidėliotinų veiksmų, kad šis procesas, laikomas pačiu svarbiausiu klimato pokyčių įrodymu, būtų sustabdytas. Apytikriais skaičiavimais 2006 m. ledynai susitraukė 1,4 m, o 2005 m. – tik pusę metro.
Jungtinių Tautų Aplinkos programos vykdomasis direktorius Achimas Steineris primena, kad milijonai ar net milijardai žmonių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo natūralių vandens saugyklų, kurios užtikrina jų sezoninius poreikius žemės ūkio, pramonės ir energetikos srityse.
„Pasaulinėje klimato kaitos šachtoje atsiranda vis naujų apie pavojų pranešančių kanarėlių. Ledynai ko gero yra vieni garsiausiai signalizuojančių indikatorių, ir labai svarbu, kad kiekvienas tai pastebi“, - sakė jis.
Anot Achimo Steinerio, pastangos kurti vadinamąją žaliąją ekonomiką, paremtą atsinaujinančiais energijos šaltiniais, bus tarsi lakmuso popierėliu išbandytos 2009 m. pabaigoje Kopenhagoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje klimato pokyčiams. Pasaulio šalių vyriausybės joje turėtų ryžtingai įsipareigoti mažinti emisijas ir laikytis prisitaikymo prie klimato pokyčių režimo, sakė A. Steineris. Kitaip, pasak jo, kaip ir ledynų atveju, galimybės veikti ir vieta manevruoti gali paprasčiausia ištirpti.
Scotto ašigalių tyrimo instituto mokslininkas Ianas Willisas jam pritaria: anot jo, dar ne per vėlu sustabdyti ledynų traukimąsi, tačiau būtina veikti neatidėliojant.
Naujausius duomenis apie ledynų mažėjimo spartą pateikė Pasaulinė ledynų stebėjimo tarnyba, kurią remia Jungtinių Tautų Aplinkos programa. Ledynų storėjimas ir plonėjimas buvo apskaičiuotas pagal vadinamąjį vandens ekvivalentą. Naujausi duomenys paremti ledynų, esančių 9 kalnų grandinėse, stebėjimais.
Pasak šios tarnybos vadovo daktaro Wilfriedo Haeberlio, jie liudija apie spartėjantį ledynų tirpimo procesą, kurio galo kol kas nematyti. Mokslininkų teigimu nuo 1980 m. pasaulio ledynai vidutiniškai suplonėjo daugiau nei 10,5 m skaičiuojant pagal vandens ekvivalentą.
1980 – 1999 m. vidutiniškai per metus ledynai susitraukdavo 0,3 m. Prasidėjus naujajam tūkstantmečiui ledynų tirpimas paspartėjo – iki maždaug po 0,5 m per metus. Dvidešimties metų rekordas – 0,7 m 1998 metais – buvo triskart pakartotas per 6 praėjusius metus (2003, 2004 ir 2006 metais).
Vidutiniškai vienas metras pagal vandens ekvivalentą atitinka 1,1 m ledo storio. Tai reiškia, kad nuo 1980 m. ledynai susitraukė beveik 11,5 m.
Ledynų būklės tyrimui buvo naudojami maždaug 100 ledynų matavimo duomenys. Jie liudija, kad ledynų storis žymiai sumažėjo Austrijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje. Vienas labiausiai suplonėjusių ledynų (net 3,1 m) - Breidalblikkbrea ledynas Norvegijoje, nustatė mokslininkai.
