Dviejuose tyrimuose mokslininkai ištyrė tris šalia esančius ledynus vakarų Antarktidoje, kurie tirpsta skirtingu greičiu, juos palygino. Sudėjus rezultatus tapo aišku, kad tai yra žemynas, kuriame prarandama daugiausiai ledo masės.
Tyrime naudoti palydovų duomenys, jie gauti iš Europos kosmoso agentūros Sentinel 1 palydovo ir iš ERS-1 ir ERS-2 palydovų. Daugiausia dėmesio buvo skirta stebėjimui, kaip pakito riba, kuri skyrė ledyną ir atskilusius ledo luitus, kurie plūduriavo vandenyne. Ši riba labai svarbi, nes jei didelė ledo masė pradeda plūduriuoti ant vandens paviršiaus, daugiau ledo nuplaukia ir ištirpsta, jei masė nedidelė, ji toli neplaukia, lieka arti.
Mokslininkų komanda aptiko, kad trys ištirti ledynai tirpsta nevienodai. Dviejų ledynų riba tarp ledyno ir plaukiojančių ledo luitų sumažėjo 2 km, o trečiojo mažėjo lėčiau, iki 0,5 km per metus nuo 1996 metų.
Itin dideli nuostoliai
Turėdamas šiuos duomenis Ala Khazendar iš NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje – nusprendė išmatuoti ištirpstančio ledo kiekį Antarktidoje. Naudojant lazerinę techniką buvo matuojamas ledo storis.
Ankstesniais tyrimais buvo manoma, kad kasmet ledynas praranda apie 12 metrų ledo. A.Khazendar ir jo komanda, naudodami naujas technologijas, gavo kitokius skaičius to, kiek ledo, iš tikrųjų, prarandama. Skaičiai siekė 300 - 490 metrų prarasto ledo nuo 2002 iki 2009 m., kitaip tariant, iki 70 metrų per metus.
„Jeigu aš naudočiau duomenis tik iš vieno šaltinio, nebūčiau patikėjęs tuo, ką matau, nes ledo suplonėjimas buvo itin didelis. Tačiau dvi matavimo priemonės užfiksavo tokius pat duomenis“, – kalba A.Khazendar.
Lieka klausimas, kokiu greičiu tirps kiti vakarų Antarktidoje esantys ledynai. Labiau tikėtinas greito tirpimo variantas. Tačiau tyrėjai tikino, kad reikia daugiau informacijos apie pamatines uolienas ir ledo formas, taip pat daugiau duomenų apie vandens temperatūrą bei apytaką vandenyne, tai leistų geriau suprasti, kiek ledo šie ledynai pridės prie besikeičiančio vandenynų lygio bei klimato.
Pakils vandenynų lygis
Sinoptiko, Naglio Šulijos teigimu, ledynams ištirpti reikės dar labai daug laiko. Tačiau, kai jie ištirps Lietuva taip pat pajus klimato pasikeitimus, kai kuriuos klimatologai pastebi jau dabar.
„Ledynams ištirpti dar prireiks daugybės metų, bet su jų tirpimu siejamas pasaulinio vandenynų lygio kilimas, kuris gali paveikti ir Lietuvą, bet dar nėra tiksliai žinoma, kokiomis proporcijomis vandenynų lygis kils. Baltijos jūra yra uždara, ji su Atlanto vandenynu jungiasi tik per Danijos sąsiaurius, taigi kokiu mastu ta vandens prietaka bus, ar turės įtakos Švedijos sniegynų tirpimas, ar neturės, duomenų apie tai, kol kas, nėra taip jau daug“, – kalba N. Šulija.
Pavojaus zonoje, pagal Naglį Šuliją, atsiduria pajūrio sritis, taip pat gali užtvinti Nemuno žemupys, Šilutės kraštas, visos pamario vietos, bet kokiu greičiu ir kokiu mastu visa tai vyks dar kol kas sunku pasakyti. Tai vyks ne tik Lietuvoje, Lenkijos pakrantė yra lygiai tokio pat pavojaus zonoje, taip pat ir Latvijos, Estijos.
