Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerija kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“ (Gabšių k., Raseinių r.) organizavo konferenciją „LEADER bandomųjų strategijų įgyvendinimas“.
Renginio tikslas – šalyje veikiančių vietos veiklos grupių, valstybinių institucijų, socialinių partnerių, akredituotų konsultantų atstovus supažindinti su vietos veiklos grupių 2004-2006 m. įgyvendintais LEADER+ priemonės projektais, pasidalinti teigiama jų įgyvendinimo patirtimi. Pristatytos ir strategijų rengimo bei įgyvendinimo aktualijos 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu.
Tiki savo jėgomis siekiant geresnės gyvenimo kokybės kaime
LEADER+ yra Europos Bendrijos iniciatyva, kuria siekiama padėti kaimo bendruomenėms gerinti gyvenimo kokybę kaime, spręsti socialines, ekonomines ir kultūrines kaimo problemas. LEADER+ pobūdžio priemonė Lietuvoje įgyvendinta 2004-2006 m. Ją realizuoti iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo buvo skirta apie 9 mln. Lt. Pagal LEADER+ pobūdžio priemonę buvo remiamos dvi kryptys: „Įgūdžių įgijimas“ (skirta 58 proc. visų lėšų) ir „Bandomosios strategijos“ (42 proc. lėšų). Bandomosioms strategijoms įgyvendinti buvo kuriamos vietos veiklos grupės (VVG). Jas turėjo sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visuomeninių organizacijų (pavyzdžiui, kaimo bendruomenės), apie 25 proc. verslo ir apie 25 proc. valdžios atstovų. VVG veiklos teritorija turėjo apimti kaimo vietovę, kurioje gyvena 10-100 tūkst. gyventojų.
Bandomąsias strategijas pagal Europos Komisijos pasiūlytas temas parengė 27 VVG. Konkurso būdu atrinkta dešimt bandomųjų strategijų. „Gyvenimo kokybės gerinimas kaimo vietovėse“ temą pasirinko 6, „Tinkamiausių gamtos ir kultūros išteklių panaudojimas“ – 3 ir viena VVG įgyvendino strategiją tema „Vietinės produkcijos vertės didinimas, bendromis kaimo gyventojų pastangomis lengvinant smulkių įmonių išėjimą į rinką“. Kiekvienai strategijai skirta po 508 tūkst. Lt.
„Pastarasis dvejų metų laikotarpis bandomąsias strategijas įgyvendinančioms VVG buvo gana sudėtingas. Pagal LEADER+ pobūdžio priemonę jų vykdytos strategijos skyrėsi nuo vykdomų senosiose Europos Sąjungos šalyse. Jos apjungė ir senosioms Bendrijos šalims, ir naujosioms narėms keltus prioritetinius kriterijus tokio pobūdžio paramai. Bandomųjų strategijų įgyvendinimas akivaizdžiai parodė, kad į bendruomenes susibūrę kaimo žmonės projektų dėka gali pagerinti socialinę, kultūrinę ir ekonominę kaimo padėtį. Iniciatyva ir įgyvendintos originalios idėjos praturtino bei suteikė geros patirties rengiant Vietos plėtros strategijas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos LEADER metodu įgyvendinamas priemones,“ – perduodama žemės ūkio ministrės prof. Kazimieros Prunskienės sveikinimus konferenciją pradėjo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sekretorė dr. V. Žoštautienė.
Įsisavinta parama skatina motyvuotai rengti naujas strategijas
ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė dr. Jurgita Stakėnienė konferencijoje apžvelgė LEADER+ pobūdžio priemonių įgyvendinimo rezultatus 2004–2006 m. Pasak pranešėjos, įgyvendinant minėtą priemonę, iš viso gauti 136 projektai: 29 projektai VVG bandomosioms strategijoms rengti, 27 VVG projektai joms atrinkti, 10 projektų bandomosioms strategijoms įgyvendinti, 41 VVG projektas gebėjimams stiprinti ir 29 projektai VVG tobulinti ir rengti vietos plėtros strategijas 2007–2013 programavimo laikotarpiui. Įgyvendintos bandomosios strategijos, kurios apėmė 401 projektą. Daugiausia projektų įvykdė Joniškio r. (52) ir Šalčininkų r. (49) VVG., mažiausiai - Dzūkijos (24) ir Kelmės r. (23) VVG. Apibendrinant dažniausias bandomųjų strategijų numatytas finansuoti projektų temas, galima išskirti tokias vykdytos veiklos sritis, kaip kaimo bendruomenių centrų techninės bazės stiprinimas, verslumo ugdymas, alternatyvios veiklos kaime skatinimas, seminarai, kompiuterinio raštingumo kursai, leidiniai, kultūrinio paveldo išsaugojimas ir propagavimas, aplinkos tvarkymas, kulinarinio, etnokultūrinio paveldo, ekologinių produktų, tradicinių ir netradicinių kaimo amatų rinkodara ir kt.
Vertinant Bandomųjų strategijų įgyvendinimo rezultatus, matyti, kad iki šių metų spalio 24 d. VVG už įgyvendintus projektus išmokėta 51,05 proc. lėšų. Likusi paramos dalis VVG pasieks iki š. m. gruodžio 31 d.
VVG sėkmingai dalyvauja 2007–2013 m. kaimo plėtros programoje
J. Stakėnienė išsamiai apžvelgė strategijų, kurios bus finansuojamos iš Lietuvos 2007-2013 m. kaimo plėtros programos, rengimo aktualijas bei priminė, kokie svarbiausi teisės aktai yra patvirtinti, kada renkamos paraiškos pagal skirtingas priemones, kokia tvarka vadovaujantis VVG galės teikti paraiškas. J. Stakėnienė pabrėžė, kad jau dabar VVG gali aktyviai planuoti savo būsimus veiksmus dėl savo narių ir potencialių vietos projektų vykdytojų mokymų, kompetencijos ugdymo ir iškart po strategijos patvirtinimo teikti paraišką pagal priemonę ,,Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“. Pasak pranešėjos, ši priemonė turėtų ypač sudominti VVG, kadangi pagal ją numatyta galimybė žinių semtis ir kitose šalyse, kas praėjusiu programavimo laikotarpiu buvo sudėtinga dėl lėšų stygiaus Vietos veiklos grupių biudžetuose. ,,Būtina kruopščiai suplanuoti būsimas veiklas ir užtikrinti, kad lėšų pakaktų ne tik kelių asmenų stažuotėms užsienyje, tačiau žinių įgytų visi Vietos veiklos grupės nariai, būsimi projektų vykdytojai. Svarbu, kad būtų tinkamai skleidžiama informacija apie galimybes vykdyti vietos projektus“, – akcentavo J. Stakėnienė.
Kaimo plėtros departamento direktorė atkreipė dėmesį į pagrindines naujoves 2007-2013 m. finansiniu laikotarpiu. Pasak jos, ne pelno vietos projektų administravimo išlaidos galės būti finansuojamos iš bendrųjų išlaidų sudarant paslaugų teikimo sutartis su konsultantais ir ekspertais. Šiuo klausimu yra inicijuojamas programos keitimas, ketinant padidinti bendrąsias išlaidas iki 15 proc.
Įgyvendinant ne pelno vietos projektus numatytas palengvinimas – galimybė prisidėti įnašu natūra, t.y. nekilnojamuoju turtu. Praėjusio laikotarpio patirtis sprendžiant nuosavybės klausimus paskatino priimti dar vieną naujovę – projektai galės būti vykdomi kartu su partneriu (-iais), kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas. Valstybinei žemei numatyta taikyti išimtį t. y. pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) galės įgyvendinti vietos projektą valdydamas ją kitais teisėtais pagrindais. 2007–2013 m. laikotarpiu ŽŪM nusprendė dar labiau pasitikėti Vietos veiklos grupių kompetencija ir patikėti joms pačioms atlikti vietos projektų patikras, susijusias su savanorišku neapmokamu darbu.
,,Jau 18 Vietos veiklos grupių pateikė strategijas išankstiniam Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos vertinimui. Aštuonių strategijų išankstinis vertinimas jau pabaigtas, visos jos surinko gerokai daugiau balų, nei buvo nustatyta minimali riba (surinktų balų suma svyruoja nuo 80 iki 96), o tai liudija apie išaugusią Vietos veiklos grupių kompetenciją“, – pasidžiaugė J. Stakėnienė.
,,Dvi Vietos veiklos grupės – Akmenės VVG ir Joniškio partnerystės VVG – po išankstinio vertinimo pateikė galutines strategijas, kurios jau baigiamos įvertinti ir artimiausiu metu bus svarstomos Projektų atrankos komitete Žemės ūkio ministerijoje“, – patikino J. Stakėnienė bei paragino ir kitas Vietos veiklos grupes nedelsti rengiant strategijas bei teikiant jas vertinimui, kad kuo greičiau būtų pradėtos naudoti lėšos. Pasak pranešėjos, tai ypač svarbu šiuo metu, kai ekonominė situacija šalyje yra gana įtempta.
Šiandien Lietuvoje veikia 48 VVG ir virš 1300 kaimo bendruomenių. Remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos LEADER metodu numatomu finansavimu paskaičiuota, kad per septynerius metus kiekvienai VVG gerinti gyvenimo kokybę kaime, įvairinti ekonomiką, ugdyti Vietos veiklos grupių ir potencialių vietos projektų gebėjimus, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, kitus parametrus bus suteikta nuo 4,6 iki 16,7 mln. Lt paramos.
Lyderiai vykdytus projektus lygino su medžiais
Konferencijoje teoriškai ir praktiškai įvertinti įgyvendintų bandomųjų strategijų pasiekimai. VšĮ „Socialinės ir ekonominės plėtros centras“ jaunesnysis analitikas Viktor Račinskij pristatė daugiaplanį dešimties VVG įvykdytų bandomųjų strategijų vertinimą, įgyvendintų projektų veiklos populiarumą ir pateikė rekomendacijas, kaip geriau pasiekti pasirinktų tikslų įgyvendinimą. Patirtimi įgyvendinant bandomąsias strategijas dalinosi Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacijos (Dzūkijos VVG) pirmininkas Edgaras Gardziulevičius ir Aukštaitijos bendruomenių asociacijos VVG administratorė Jolita Umbrasienė.
Pajutę partnerystės tarp visuomeninių, verslo ir valdžios institucijų darbo naudą, šiandien kaimo bendruomenių atstovai neabejoja LEADER+ priemonės svarba. Daugelis jų per bandomąsias strategijas įgyvendintus projektus lygina su augančiais medžiais – poreikį tęsti, tobulinti ir plėsti vykdytus projektus jie žada realizuoti per šiuo metu rengiamas VPS.
Pirmosios konferencijos dalies pabaigoje visoms sėkmingai bandomąsias strategijas įgyvendinusioms VVG: Aukštaitijos bendruomenių asociacijos, Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacijos, Joniškio rajono partnerystės, Kelmės krašto partnerystės, „Nemunas“ (Pagėgių ir Jurbarko r. sav.), Šalčininkų rajono, Šiaurės Vakarų Lietuvos, „Švenčionių partnerystė“ (Švenčionių r.), „Pajūrio iniciatyvos“ ir „Ukmergės rajono VVG“ visuomeninės organizacijos atstovams ŽŪM sekretorė dr. V. Žoštautienė įteikė padėkos raštus.
Konferencijos dalyviai pakviesti praktiškai susipažinti su įgyvendintais projektais Kelmės VVG, Pagėgių ir Jurbarko r. savivaldybių VVG „Nemunas“.
