Apie LEADER programą ir jos galimybes 2007–2013 m. Lietuvoje pasakoja Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyriausioji specialistė Jolanta Vaičiūnienė.
Pirmasis LEADER etapas Lietuvoje
LEADER kaip bandomoji Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo priemonė pradėta įgyvendinti nuo 2004 m. Palyginti su senosiomis ES šalimis, kurios šį metodą ėmė taikyti nuo 1991 m., Lietuvai teko įšokti į jau gerokai įsibėgėjusį traukinį. LEADER programai pradėti įgyvendinti reikėjo įkurti Vietos veiklos grupes, o tai tradicijų tokioms struktūroms neturinčioje Lietuvoje buvo nelengva užduotis. Lietuvos žemės ūkio universiteto tyrimo duomenimis, į VVG steigimo veiklą įsijungė ir aktyviai joje dalyvavo kaimo bendruomenės (2004 m. Lietuvoje jų jau buvo apie 800) vietos savivaldybių administracijos, kaimo vietovėse veikiančios nevyriausybinės organizacijos, kaip antai Alytaus r. Eičiūnų kaimo vaikų ir jaunimo centras ir pan. (http://www.eiciunai.lt/), amatininkai, verslininkai, ūkininkai, kaimo jaunimo grupės, kultūrinės draugijos.
Galimybė VVG, veikiančioms tam tikroje teritorijoje, sujungti jėgas, administruojant įvairius fondus ir pačioms priimti sprendimus dėl teritorijų plėtros, yra nepaprastai svarbi. Šalyje jau veikia 47 VVG, apimančios praktiškai visas Lietuvos kaimo vietoves. Penkios VVG apima daugiau negu 1 savivaldybę, tačiau naujuoju finansiniu laikotarpiu ėmė ryškėti tendencija, kad VVG skaidosi ir jungiasi tik savivaldybių lygiu. Reikia pažymėti, kad Europos Komisija skatina, jog VVG apimtų daugiau kaip 1 administracinį vienetą.
Pagrindinis tikslas tuomet buvo sukurti LEADER taikymo metodiką ir teritoriniuose vienetuose parengti bandomąsias strategijas. Mūsų LEADER programos esmė – suteikti kaimo vietovių gyventojams įgūdžių, reikalingų strategijoms parengti. Taigi veiklos kryptys buvo dvi: įgyti įgūdžių strategijoms rengti, kitas etapas – įgyvendinti bandomąsias strategijas. Įgūdžiams įgyti buvo skirta 42 proc. visų programos lėšų, bandomosios strategijoms įgyvendinti – 58 proc. Iš viso šiai programai 2004–2006 m. iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo buvo skirta 8,8 mln. Lt, tačiau šiam tikslui buvo naudojami ne tik LEADER programos pinigai. Nemažai lėšų iš savo biudžetų skyrė ir savivaldybės, nuosavais pinigais prisidėjo ir patys pareiškėjai.
Geriausiųjų bandomųjų projektų dešimtuko atrankoje dalyvavo 27 VVG. Dešimt atrinktųjų VVG strategijų atstovauja 35 proc. šalies kaimo vietovių ir apima praktiškai visus regionus. VVG bandomosiomis strategijomis siekė pagerinti kaimo vietovių gyvenimo kokybę (pateikta 20 strategijų, atrinktos 6), tinkamai panaudoti gamtos ir kultūros išteklius (gautos 6 strategijos, atrinktos 3), vienoje strategijoje siekiama didinti vietos produktų vertę. Dideliu pasiekimu galima laikyti 2004 m. Programos LEADER ir žemdirbių mokymo centro įkūrimą, kuris ėmėsi administruoti LEADER interneto svetainę (Nacionalinė LEADER + programos svetainė), taip pat veikia ir Lietuvos vietos veiklos grupių (VVG) svetainė.
Baigiantis vienam 2004–2006 m. finansiniam laikotarpiui ir prasidedant kitam, naujojoje programoje buvo padaryti pakeitimai, kad iš karto būtų galima skirti paramą naujoms strategijoms parengti 2007–2013 m. Tuo siekta, kad tarp programinių laikotarpių nesusidarytų pernelyg ilga pauzė ir strategijų įgyvendinimas nenutrūktų.
LEADER metodo įgyvendinimas Lietuvoje 2007–2013 m.
Pirmajame etape „LEADER+“ buvo bandomojo pobūdžio viena iš investicinių ES paramos priemonių, tuo tarpu 2007–2013 m. šis metodas tapo savarankiška kaimo plėtros kryptimi, kurios finansiniai ištekliai nepalyginamai didesni negu 2004–2006 m. laikotarpio. Septynerių metų laikotarpiui iš viso skirta 473 mln. Lt arba 6,6 proc. visos šio laikotarpio ES finansuojamos programos lėšų (80 proc. – ES lėšos, 20 proc.– iš nacionalinio biudžeto). Nepalyginamai didesnė ir patirtis – per pirmąjį laikotarpį daug ko išmokome, daug padarėme, kad LEADER programa šalyje apskritai pradėtų veikti. Įgytą patirtį panaudojame dabar, pradėję įgyvendinti 2007–2013 m. LEADER programą, jau žinodami, kokios kyla problemos ir apgalvoję, kaip jas galime spręsti.
Itin aktuali problema pirmuoju laikotarpiu buvo ta, kad VVG, norėdamos įgyvendinti projektus, skirtus viešiesiems poreikiams tenkinti, galėjo tai padaryti tik valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Planuojama, kad 2007–2013 m. laikotarpiu projektai galės būti vykdomi kartu su partneriais, kurie teisėtai valdo nekilnojamąjį turtą (žemę).
VVG turėjo problemų ir dėl bendro finansavimo (LEADER – tai investicinio pobūdžio priemonė, todėl bendrafinansavimas būtinas), jos kreipdavosi į bankus, Kredito unijas, Žemės ūkio ministeriją, prašydamos skirti lėšų iš LR Vyriausybės rezervo fondo ar paskolų garantijų fondo. Siekiant išvengti apyvartinių lėšų trūkumo, 2007–2013 m. laikotarpiu LEADER programos įgyvendinimo taisyklėse nebebus reglamentuojama, kiek mokėjimo prašymų paramos gavėjas gali teikti projekto (strategijos) įgyvendinimo metu. Kiekvienai savivaldybei rekomenduojama biudžete numatyti apie 150 tūkst. Lt per metus LEADER projektams įgyvendinti. Dabartiniu laikotarpiu nuosavu indėliu, įgyvendinant ne pelno projektą, bus laikomi ne tik pinigai, nemokamas savanoriškas darbas, bet ir nekilnojamasis turtas, pavyzdžiui, pastatas ir pan., skirtas vietos projektui įgyvendinti. Ankstesniame laikotarpyje nuosavu indėliu galėjo būti tik piniginis įnašas ir įnašas natūra (įnašu natūra gali būti laikomas ir savanoriškas darbas, ir nekilnojamasis turtas).
Šiame LEADER įgyvendinimo etape labai prireiks ne tik finansinės savivaldybių pagalbos, bet ir toliau padėti stiprinti VVG administracinius gebėjimus.
Šio 2007–2013 m. laikotarpio LEADER programos tikslai platesni – skatinti kaimo plėtrą vietos iniciatyvos ir partnerystės pagrindu. Šiam tikslui pasiekti pasitelkiamos 3 priemonės. Tai „Vietos plėtros strategijų (VPS) įgyvendinimas“ – šiai priemonei tenka 93 proc. visų LEADER programos lėšų. Pareiškėjai, kaip ir anksčiau, yra VVG, kurios atitinka 2004–2006 m. reikalavimus, t. y. jų valdymo organai išlieka tie patys (ne mažiau kaip 50 proc. sudaro nepelno organizacijos, iki 25 proc. – viešasis sektorius ir kiti 25 proc. – privatus sektorius), skiriasi tik strategijų temos. Strategijos šiuo laikotarpiu turi siekti KPP trečiosios krypties tikslų (gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir įvairinti ekonomiką), tačiau jos gali numatyti ir papildomų priemonių (pavyzdžiui, ,,socialinės atskirties mažinimas kaimo vietovėse“ ir pan.). Šios priemonės akcentas „Kaimo atnaujinimo ir plėtros“ priemonė, kuriai turi tekti daugiau kaip 70 proc. visų strategijos lėšų. Parama VPS įgyvendinti – nuo 4,5 iki 16 mln. Lt savivaldybės teritorijai, priklausomai nuo jos socialinės-ekonominės-demografinės padėties.
Antroji priemonė – „Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“. Jai tenka 3 proc. lėšų. Šios priemonės tarpteritorinio bendradarbiavimo projektuose turi dalyvauti ne mažiau kaip du Lietuvoje veikiantys partneriai (vienas iš jų – VVG, kuri yra gavusi finansavimą strategijai įgyvendinti). Jei projektas tarptautinis, vienas iš partnerių būtinai turi būti iš kitos ES šalies. Ši priemonė bus įgyvendinama tik tuomet, kai bus atrinktos VPS ir bus aišku, kurios VVG gauna finansavimą strategijoms įgyvendinti. Tai planuojama daryti ne anksčiau kaip nuo 2009 m.
Trečioji priemonė, įsibėgėjusi nuo 2007 m., susideda iš kelių veiklos sričių. Tai parama VVG rengiamoms strategijoms (tęstinė priemonė, kuri buvo ir 2004–2006 m.), siekianti beveik 70 tūkst. Lt. Parama teikiama ir VVG narių gebėjimams tobulinti (mokymo kursai, konsultacijos). Kita veiklos sritis – parama potencialių vietos projektų teikėjų gebėjimams ugdyti, jų aktyvumui skatinti.
Pažymėtina, kad VVG negali gauti paramos 2007–2013 m. strategijai parengti du kartus. Siekiant, kad VVG veikla tarp finansinių laikotarpių būtų nepertraukiama, naujojo laikotarpio strategijas buvo leista (Europos Komisijai pritarus) rengti iš 2004–2006 m. BPD lėšų. Šia galimybe pasinaudojo 29 iš dabar veikiančių 47 VVG, o 12 VVG jau kreipėsi tokios paramos iš dabartinio laikotarpio KPP lėšų.
Akcentuotina, kad paramos gebėjimams ugdyti (trečioji veiklos sritis – parama VPS įgyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti) VVG galės kreiptis tik tada, kai jau turės patvirtintas strategijas.
Labai svarbi 2007–2013 m. programavimo laikotarpio KPP naujovė, kad LEADER programos paramai paraiškos bus renkamos nuolat, nebebus atskirų paraiškų rinkimo etapų, tad kai tik VVG jausis esančios pasirengusios, galės teikti strategijas Nacionalinei mokėjimo agentūrai jų vertinimui ir atrankai.
