.jpg)
Kandidatė į prezidentus pažadėjo, jei gegužę būsianti išrinkta, jos šalis paliks euro zoną ir surengs referendumą dėl tolesnės Prancūzijos narystės ES, panašų į Didžiojoje Britanijoje įvykusį plebiscitą, kuriame buvo nubalsuota už „Brexit“.
Visgi pastaruoju metu M.Le Pen sušvelnino savo retoriką ir sakė, kad „bendra valiuta“ galėtų egzistuoti kartu su nacionaline.
Kreipdamasi į užsienio žurnalistus ultradešiniojo Nacionalinio fronto (FN) lyderė pabrėžė, kad „nepersigalvojo“.
Jei laimėtų gegužės 7 dieną planuojamus rinkimus, ji tuoj pat pradėtų derybas su ES, kad ši sugrąžintų „keturias pamatines suverenumo rūšis: teritorinę, ekonominę, monetarinę ir teisėkūros“.
Pasak M.Le Pen, tos diskusijos būtų sutelktos į jos reikalavimus sugrąžinti vidinių ES sienų kontrolę, nebeteikti pirmenybės ES teisės aktams prieš nacionalinius įstatymus ir suteikti teisę Prancūzijai atsisakyti euro bei laikytis „ekonominio patriotizmo“ politikos.
Praėjus pusei metų ir atsižvelgusi į tų derybų rezultatus, ji nuspręstų, ar rengti „Frexit“ referendumą.
„Arba turėsiu užsitikrinusi šiuos keturis sugrąžintus suverenumus ir patarsiu prancūzams likti naujojoje tautų Europoje, arba to neturėsiu ir paraginsiu juos palikti ES“, – pareiškė ji.
Prieš imigrantus nusistačiusi M.Le Pen yra viena realiausių kandidačių į prezidento postą, nes jai itin palankus visuomenės nepasitenkinimas politikos elitu ir nerimas dėl migrantų, pakurstytas virtinės džihadistų atakų. Šios priežastys prisidėjo ir prie Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Bendriją, taip pat Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) iškilimo į JAV prezidento postą.
M.Le Pen sakė, kad įvykiai Britanijoje ir JAV lėmė „didingą tautinės valstybės sugrįžimą“.
Dauguma visuomenės apklausų prognozuoja, kad politikė pateks į antrąjį prezidento rinkimų turą, tačiau veikiausiai pralaimės konservatorių kandidatui Francois Fillonui (Fransua Fijonui).
Visgi ketvirtadienį paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad auga ir kito kandidato – buvusio bankininko ir ekonomikos eksministro Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) – populiarumas.
Viešosios nuomonės tyrimų instituto ELABE sausio 3–4 dienomis atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausti 995 žmonės, parodė, jog šis 38 metų varžovas išeitų į antrą turą kartu su M.Le Pen pagal du iš aštuonių tirtų scenarijų.
Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatus kol kas sudėtinga prognozuoti, nes iki šiol nežinomas galutinis kandidatų sąrašas.
Penktadienį pirmaujantis kandidatas F.Fillonas nesutiko su anksčiau jo konkurentų išsakyta kritika savo katalikiškam tikėjimui.
Paklaustas, kokią įtaką skurdžiau gyvenantiems žmonėms gali padaryti jo planai apkarpyti išlaidas, jis ketvirtadienį per TF1 televiziją pareiškė, kad „kaip krikščionis niekada nepriimčiau sprendimo, kuris prieštarautų žmogaus orumui“.
Šis pareiškimas sulaukė aršios reakcijos iš jo priešininkų, kurie apkaltino politiką negerbiant griežtų Prancūzijos įstatymų, atskiriančių Bažnyčią ir valstybę.
„Esu, kas esu, o aš esu atviras“, – F.Fillonas sakė prancūzų kanalui BFMTV.
„Turi būti nuoširdus“, – pridūrė jis.
„Laisva moteris“
Praėjusių metų apklausos parodė, kad prancūzų rinkėjai nepritaria pasitraukimui iš ES, bet jų nuomonės bendrosios valiutos klausimu išsiskiria.
M.Le Pen pareiškė, kad Briuselis naudojosi euru per derybas su finansinės pagalbos gavėjomis, tokiomis kaip Graikija ir Portugalija, kaip „peiliu, kuriuo smeigi į šalies šonkaulius, kad priverstum daryti tai, ko jos žmonės nenori daryti“.
Visgi kandidatė pabrėžė niekuomet nebuvusi „nusiteikusi prieš bendros valiutos formos sugrąžinimą“.
FN lyderė pasiūlė atsiskaitymams tarp ES narių naudoti ekiu modelį, sudarytą valiutų krepšelio principu, veikusį dar prieš įvedant eurą.
M.Le Pen, kaip ir D.Trumpas, yra viešai išreiškusi paramą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Antradienį ji pareiškė, kad Rusijos įvykdytą Krymo atplėšimą nuo Ukrainos laiko teisėtu žingsniu. Vakarų šalys 2014 metų kovą Maskvos įvykdytą Ukrainai priklausančio Juodosios jūros pusiasalio prisijungimą laiko neteisėta aneksija ir yra paskelbusios Rusijai sankcijų.
Tokie jos pasisakymai kelia nerimą, kad Rusija gali siekti įsikišti ir į kitus rinkimus. Penktadienį paskelbtoje amerikiečių žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad V.Putinas užsakė programišių atakų ir manipuliavimo žiniasklaida kampaniją, siekdamas pakenkti demokratei Hillary Clinton (Hilari Klinton) laimėti JAV prezidento rinkimus bei padėti laimėti respublikonui D.Trumpui.
Tuo tarpu M.Le Pen, kurią finansuoti atsisakė Prancūzijos bankai, dėl to ji yra priversta ieškoti kreditorių užsienyje, pareiškė, kad jos niekas nesulaikytų.
„Esu visiškai laisva moteris“, – sakė ji.
„Nenoriu, kad Prancūziją pavergtų JAV. Taip pat nenoriu, kad mus pavergtų Rusija“, – pareiškė M.Le Pen.
