Tokias išvadas pateikė Lietuvos bankas, kuris pristatė euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą. Lietuvos banko ekonomistų parengtoje vertinimo apžvalgoje pateikiamas euro įvedimo galimos ekonominės naudos kiekybinis vertinimas, taip pat vertinama, kokio dydžio galėtų būti su euro įvedimu susijusios sąnaudos.
Lietuvos banko ekonomistai įvertino, kaip šalies gyventojams, verslui ir valstybės biudžetui keistųsi skolinimosi kaina, kiek būtų sutaupyta dėl sumažėjusių valiutos keitimo išlaidų, kokią įtaką euro įvedimas turėtų darbo vietų skaičiui, šalies eksportui, investicijoms ir galiausiai bendrajam vidaus produktui.
Taip pat įvertintos ir sąnaudos: kiek dėl euro įvedimo gali pasikeisti kainos, kiek kainuotų pasigaminti ir pakeisti grynuosius pinigus, pritaikyti informacines ir mokėjimo sistemas.
„Teigiamą euro įvedimo poveikį gyventojai, verslas ir valstybės finansai pajustų pers sumažėjusią palūkanų naštą, išnykusias litų ir eurų keitimo išlaidas, sparčiau augantį eksportą ir investicijas“, - sakė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Paspartintų ekonomiką
Tyrimas rodo, kad prisijungimas prie euro zonos Lietuvos ekonomikai suteiktų papildomą impulsą. Paskaičiuota, kad iki 2022 m. vidutinis metinis BVP lygis prisijungus prie euro zonos būtų 1,8-1,9 proc. didesnis nei euro neįsivedus.
Labiausiai prie ekonomikos spartėjimo prisidėtų išaugęs eksportas ir sumažėjusi palūkanų našta.
Pagal pagrindinį scenarijų vidutinės palūkanos už Vyriausybės vertybinius popierius euro įvedimo metais sumažėtų 0,8 procentinio punkto, gyventojams ir verslui skolinimosi kaina būtų 0,49-0,56 procentinio punkto mažesnė nei neįvedus euro.
Tai leistų sutaupyti 2-3,9 mlrd. litų palūkanų išlaidų. Gyventojams ir verslui tektų didžioji šios naudos dalis – 1,6-2,3 mlrd. litų, kitą dalį 0,4-1,6 mlrd. litų – valstybės biudžetas.
Įvairiapusė nauda
Pagrindinės reitingų agentūros euro įvedimą vertina kaip kredito riziką mažinantį veiksnį, todėl yra didelė tikimybė, kad įvedus eurą būtų pagerinti Lietuvos kredito reitingai – tai šaliai leistų skolintis pigiau.
Įvedus eurą nebeliktų litų ir eurų kritimo išlaidų. Paskutinius keletą metų šios išlaidos sudarė apie 0,14 proc. BVP (apie 140 mln. litų kasmet), todėl gyventojai, įmonės ir visas nebankinis sektorius galėtų sutaupyti apie 1,9 mlrd. litų valiutos keitimo išlaidų.
Tarptautiniai tyrimai ir kitų eurą įsivedusių šalių patirtis leidžia prognozuoti, kad Lietuvos eksportas ( be mineralinių produktų), net ir euro įvedimo poveikį vertinant konservatyviai, nuo 2015 iki 2021 m. turėtų laipsniškai padidėti bent 5 proc. Šį laikotarpį papildomai būtų parduota prekių už 34 mlrd. litų.
Sąnaudos vienkartinės
Didžioji dalis euro įvedimo sąnaudos, pasak V. Vasiliausko, yra vienkartinės. Prie tokių sąnaudų priskiriamas informacinių, apskaitos ir mokėjimo sistemų pritaikymas eurui, taip pat apsirūpinimo eurų monetomis ir banknotais ir kitos išlaidos.
Centrinio banko ekonomistų skaičiavimais, vienkartinės sąnaudos galėtų sudaryti apie 0,5-0,7 proc. BVP (0,7-0,9 mlrd. litų).
Kainų kilimas – verslo sąžinės reikalas
Kitų šalių patirtis rodo, kad dėl apvalinimo ir kitų veiksnių vienkartinis kainų lygio padidėjimas po euro įvedimo gali svyruoti apie 0,2-0,3 proc. Tačiau neatmetama rizika, kad verslas euro įvedimu gali pasinaudoti ir kainas kelti neadekvačiai.
„Čia svarbus aspektas kontroliavimas ir priežiūra. Ar euro įvedimas bus naudingas didele dalimi priklausys ir nuo vartotojų teisių, nuo jų profesionalumo ir darbo efektyvumo“, - sakė V. Vasiliauskas.
Pasak jo, euro įvedimo plane yra numatyta daug priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią galimiems nesąžiningiems veiksmams perskaičiuojant kainas. Tai – aktyvi kainų stebėsena, privalomas prekių ir paslaugų kainų nurodymas litais ir eurais, kontroliuojančių institucijų tikrinimas, pažeidėjų viešinimas ir finansinės sankcijos.
Verslas tai pat bus skatinamas pasirašyti gero valios (praktikos) kodeksą, įsipareigos nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kainoms pakelti. Tikimasi, kad verslą tai padaryti skatins aiškus atpažinimas ir reputacijos kėlimas vartotojų akyse.
Rūta Rodzko, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė sako, kad nors euro zona šiuo metu nėra itin stabili, Lietuvai eurą įsivesti šiuo metu yra logiškas ir nuoseklus žingsnis.
„Jau dabar matome, ką praradome euro neįsivedę anksčiau. Išaugsiančių kainų bijoti nereikėtų, nes jei taip ir bus, tai nebus vien tik dėl euro įvedimo, o dėl bendrų Europos sąjungos ir pasaulio ekonomikos tendencijų“, - sakė R. Rodzko.
Užgrius ir įsipareigojimai
Įsivedus bendrąją valiutą, Lietuvos įmoka į Europos stabilumo mechanizmo (ESM) kapitalą siektų apie 1 mlrd. litų, tačiau šios sumos sumokėjimas būtų išdėstytas laipsniškai, per trejus metus.
Maksimali įsipareigojimų ESM suma neviršytų 8,5 mlrd. litų, tačiau toks papildomo ESM kapitalo pildymo poreikio tikimybė yra maža.
Lietuvos bankas papildomai į Europos centrinio banko (ECB) kapitalą investuos 148 mln. litų. Tam papildomų lėšų neprireiks, nes būtų panaudota nedidelė LB turto dalis.
LB ekonomistų teigimu, šias įmokas reikėtų vertinti kaip investiciją, o ne kaip sąnaudas, nes investavus į ESM ir ECB kapitalą, Lietuva pretenduotų į proporcingą jų pelno dalį.
