Nors dėl planų pasitraukti iš Europos Sąjungos pernai smarkiai sumažėjo pervedimų iš Jungtinės Karalystės suma, perlaidų iš šios šalies ir JAV pernai gauta daugiausia, pranešime spaudai teigė Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Justinas Markauskas.
Fizinių asmenų perlaidų į Lietuvą suma pernai buvo 1,092 mlrd. eurų - 3,3 proc. mažesnė nei 2015 metais, kai ji siekė 1,13 mlrd. eurų. Kur kas daugiau perleidų buvo sulaukta 2013 ir 2014 metais, kai jų suma siekė atitinkamai 1,379 mlrd. ir 1,471 mlrd. eurų.
Pernai daugiausia perlaidų gauta iš JAV ir Jungtinės Karalystės - pervedimai iš abiejų valstybių sudarė maždaug po penktadalį visų per metus gautų perlaidų sumos. Tačiau perlaidų iš Jungtinės Karalystės suma, prieš tai trejus metus didėjusi, pernai smuko 20 procentų.
„Viena iš pagrindinių to priežasčių – nuvertėjęs svaras, kurio kursas euro atžvilgiu 2016 metais buvo vidutiniškai 12 proc. mažesnis nei ankstesniais metais. Jungtinės Karalystės valiuta sparčiai pradėjo nuvertėti 2015-ųjų pabaigoje, kai pradėjo kilti rizika, kad Jungtinė Karalystė gali palikti Europos Sąjungą, ir tai truko visus metus“, - komentare sakė J.Markauskas.
Anot jo, prognozuoti, kaip perlaidos iš Jungtinės Karalystės kis ateityje, itin sudėtinga.
„Daug pastovesnių Jungtinės Karalystės makroekonomikos rodiklių prognozes šiuo metu gaubia neapibrėžtumas, tad nuspėti ypač stipriai kintančius fizinių asmenų perlaidų srautus – labai rimtas iššūkis“, - tvirtino J.Markauskas.
Pernai po JAV ir Jungtinės Karalystės pagal perlaidų į Lietuvą sumą trečioje vietoje buvo Rusija.
Iš viso nuo 2011 metų iš Jungtinės Karalystės, Rusijos ir JAV gauta apie 40 proc. visų į Lietuvą siųstų pervedimų.
