Ar išlošia lietuviai lažybose milijoną per dieną? Ar lažybų versle pasitaiko korupcinių veiksmų, išankstinių susitarimų? Ar krepšininkas gali tyčia suklupti tam, kad „užsidirbtų“ krūvą pinigų? Pagaliau ar pradėti lažybų verslui reikia daug lėšų, ar greitai galima džiaugtis pelnu? Į visus šiuos klausimus ir daugelį kitų atsako šioje srityje itin patyręs žmogus – Vytautas Kačerauskas, žinomos lažybų bendrovės „TonyBet“ vykdomasis direktorius.
Minėjote, kad azartiniais lošimais gyvenate jau apie dešimt metų. Kaip susidomėjote šia sritimi? Gal čia slypi kokia įdomi istorija?
Lietuvoje legalizavus azartinius lošimus, susidomėjau lažybomis, nes į kazino neįleido (šypsosi). Nuo mažų dienų buvau aktyvus, domėjausi sporto naujienomis, žaidžiau futbolą, krepšinį, rankinį, tinklinį. Tačiau žaidžiau ir mokyklos šachmatų komandoje. Žodžiu, mėgau tiek aktyviai judėti sporto aikštelėse, tiek susikaupęs analizuoti situaciją prie medinės lentos. Taigi Lietuvoje atsiradus galimybei legaliai lažintis dėl sporto įvykių baigčių, nutariau išbandyti ir tai (šypsosi).
Dauguma pradedančiųjų lažybose laimę bando investuodami mažą sumą ir bandydami laimėti „aukso puodą“. Ne išimtis buvau ir aš – kombinuodamas kelių įvykių baigtis ir investuodamas vos kelis litus bandžiau laimėti šimtus (juokiasi). Susidomėjimas vis augo. Ieškojau strategijų ir patarimų internete, dideliu susidomėjęs skaičiau labiau patyrusių lošėjų patarimus. Geriau pažindamas azartinių lošimų pasaulį, vis drąsiau įsitraukiau į diskusijas, gavau kvietimų į patyrusių lošėjų uždarus forumus. Sukūriau ir kurį laiką administravau kelias prognozių svetaines. Tai buvo įdomus laikas.
Jūsų išsilavinimas su lošimais, be abejo, nesusijęs? Turbūt kažkada jus buvo patraukusi ir kita sritis, tik vėliau atsibodo, nusivylėte?
Taip, mano išsilavinimas su lošimais tikrai nesusijęs. Kaip minėjau, man labai patinka sportas, tačiau turizmo ir sporto vadyba Lietuvos kūno kultūros akademijoje buvo pirmasis ir vienintelis pasirinkimas. Studijų metais išbandžiau daugelį sportinių žaidimų, buvau aktyvus akademinės bendruomenės narys, dalyvavau studentų atstovybės ir LKKA senato veikloje. Bakalauro studijų metu semestrą praleidau Jyvaskyloje (Suomijoje), kur, dalyvaudamas mainų programoje ERASMUS, gilinau sporto vadybos žinias. Norėjau įgyti kuo daugiau specifinių žinių, kad grįžęs į Lietuvą galėčiau dirbti vienoje iš federacijų ar privačiame sporto klube. Tačiau „seni specialistai“ federacijose laikėsi įsikibę kėdžių, o klubai darbo vietas skirstė per pažintis.
Sulaukęs 21 metų ir atsiradus galimybei išbandyti save kazino versle, ilgai nedvejojau. Taip ketvirtame kurse teko derinti studijas su darbu. Buvo tikras maksimalių išbandymų metas – ryte paskaitos, popiet studentų atstovybės susirinkimas, pietūs ir kelionė į Vilnių. Tada naktinė 12 valandų trunkanti pamaina, kelionė į Kauną, paskaitos, Senato posėdis ar tam tikros veiklos komiteto susirinkimas, pietūs ir vėl kelionė į Vilnių... Taip ir sukausi it voverė beprotišku tempu. Kartais be miego „ištempdavau“ po 50 ar daugiau valandų. Bet, ko gero, tik todėl, kad galėjau išbandyti tiek daug, įsimylėjau azartinių lošimų pasaulį (šypsosi).
Esate minėjęs, kad dirbote ir užsienio lažybų bendrovėje. Taigi prieš ateidamas į dabartinę darbovietę sukaupėte nemažai patirties?
Taip, teko dirbti vienai užsienio lažybų bendrovei. Kadangi buvau laisvai samdomas darbuotojas ir galėjau pats planuoti savo laiką, man toks darbas patiko. Turėjau galimybę keliauti ir stebėti sporto rungtynes. O ir uždarbis buvo labai geras (šypsosi). Svajonių darbas? Tikrai taip! Jei išmokčiau pasitenkinti tuo, ką turiu, ir suprasdamas, kad gyvenu gerai, gesinčiau kylantį apetitą ir amžiams užmigdyčiau smalsumą, ko gero, iki šiol taip gyvenčiau.
Įgijau ir tam tikros patirties – labai specifinės patirties. Žinoma, dabartinėje pozicijoje ne mažiau svarbus yra pačių verslo principų supratimas, verslo administravimo pagrindai ir analitinis mąstymas.
Kas jums apskritai patrauklu lošimų srityje?
Azartinių lošimų verslo principų suvokimas, rizikos valdymas ir atsakomybė. Žinoma, kai kuriamas naujas produktas, labiausiai naudinga būna gera analizė, kruopštumas ir ypatingas dėmesys detalėms. Azartinių lošimų sritis skirta laisvam laikui ir laisviems pinigams. Viskas tik dėl pramogos! Tiek kazino, tiek prie pokerio stalo, tiek lažyboms turėtų būti skirti „laisvi“ pinigai.
Bet juk ir „laisvi“ pinigai galiausiai gali atvesti prie pagundos pralošti ir būtiną pragyvenimo biudžetą?
Žinote, „TonyBet“ parodė pavyzdį, inicijavo ir pirmus metus išlaikė socialinį projektą nebenoriu-losti.lt, kurio tikslas – padėti įveikti priklausomybę nuo azartinių lošimų kenčiantiems žmonėms ir jų artimiesiems. Lažybos yra mažiausiai probleminė azartinių lošimų sritis, tačiau naujausias ir mažiausias rinkos dalyvis parodė pavyzdį. Labai gaila, kad kiti lošimų organizatoriai nebuvo linkę palaikyti šios idėjos. Mes esame socialiai atsakinga bendrovė, todėl ir toliau laikysimės „garbingo žaidimo“ taisyklių, t. y. norintiems atsikratyti priklausomybės nuo lažybų, neleidžiame daryti statymų.
Ar esate susidūręs, pavyzdžiui, su kokiais nors korupciniais veiksmais, išankstiniais susitarimais?
Kad ir kaip būtų liūdna, tačiau taip. Ir tokiais atvejais daugelis kaltina tik lažybų bendroves. Tačiau čia tas pats, kas kaltinti alkoholio gamintojus dėl neblaivaus vairuotojo sukeltos avarijos. Yra paklausa – atsiranda ir pasiūla. Bet pasiūla, sukelianti problemas, nėra vien gamintojo atsakomybė. Saikingas vartojimas problemų nekelia. Taisyklių laikymasis – taip pat. Yra sportininkų kodeksas, kuris draudžia varžybų dalyviams dalyvauti susitarimuose ir (ar) lažybose. Tačiau sporte kaip ir visame pasaulyje – ko negali pinigai, tą gali dideli pinigai. Lietuvoje užfiksuoti atvejai nėra tokie – čia negali būti itin didelių sumų, nes vietinių lygų maksimalūs statymai yra palyginti maži.
Kartais kalbama, kad esą lažybos ir Lietuvoje ilgainiui gali turėti neigiamos įtakos sportui. Esą patys sportininkai įsitraukia į lažybas – ir kas gali paneigti, kad norėdamas užsidirbti žaidėjas įmes tiek, kiek „reikia“ taškų? Azijoje, pavyzdžiui, lažybos sportą beveik naikina.
Čia jau mentaliteto ar žmogaus „sugedimo“ klausimas. Sporte viskas gali priklausyti nuo vieno žmogaus. Jei ne žaidėjas, tai treneris gali turėti įtakos. Jei ne treneris, tai teisėjas. Taip mąstant galima ir sprogti nuo tiksinčių klausimų ir besitęsiančios minčių grandinės. Tačiau jau anksčiau iškeltos versijos, kad technikos ar dopingas sportą naikina. Tačiau tiek vieną, tiek kitą išrado žmogus. Lažybas – taip pat. Todėl ne pačios lažybos savaime yra blogis, o žmonės, sugalvoję nesąžiningai pasipelnyti.
Plati ar siaura, jūsų nuomone, lažybų pasiūla Lietuvoje? Gal galite palyginti su kitomis šalimis?
Lietuviško kapitalo bendrovių pasiūloje yra itin gausus krepšinio rungtynių baigčių pasirinkimas. Tuo išsiskirti eidama į užsienio rinkas bandys ir „TonyBet“. Kitaip ir negalėtų būti – juk mes esame krepšinio šalis (šypsosi). Siūlydami lažintis dėl vieno ar kito žaidėjo pelnytų taškų, rizikuojame susidurti su nesąžiningomis lažybomis, tačiau lygiai tokia pati rizika yra ir kalbant apie teniso žaidėjus ar kitų dvikovinių šakų atstovus. Ir pasaulyje ne vienas žaidėjas buvo diskvalifikuotas dėl nesąžiningo dalyvavimo lažybose.
Dažniausiai į tokius skandalus įsivelia Rytų Europos ir buvusios Jugoslavijos šalių atstovai. Tačiau kiekviena šalis turi savo mėgstamiausias sporto šakas, būtent su jomis ir susiję didžiausi skandalai: Lietuvoje – krepšinio, JAV – beisbolo, Italijoje – futbolo. Tad nežinau, ar problemos kyla dėl platesnės pasiūlos, ar dėl didelio susidomėjimo konkrečiu žaidimu.
Ar Lietuvoje lažybų versle pasitaiko, pavyzdžiui, milijoninių nuostolių, kai daugelis pastačiusiųjų išlošia?
Ne, milijono per dieną lietuviai lažybose dar neišlošia. Bet stambių laimėjimų tikrai pasitaiko. Daugelis pastačiusiųjų išlošia tais atvejais, kai laimi lažybų bendrovių nustatyti favoritai. Tačiau koeficientas (statomos sumos daugiklis) būna palyginti mažas, todėl norint daug laimėti, reikia labai daug ir statyti.
Apskritai – kaip lietuviai lošia? Kokie bruožai, jūsų, profesionalo, akimis labiausiai krenta į akis?
Didžioji dauguma vis tik lažinasi dėl favoritų. Ir lietuviai išsiskiria tuo, kad daugiausiai lažinasi dėl krepšinio rungtynių baigčių. Žinoma, tai mūsų nestebina, tačiau visame likusiame pasaulyje sportas lažyboms Nr. 1 yra futbolas. Lietuviai pasižymi ir noru nesąžiningai pasipelnyti (šypsosi). Vis atsiranda statančių bendrovei suklydus iš esmės, vis atsiranda rašančių pretenzijas, kurie, bandydami pasinaudoti bendrovės klaida iš esmės, netikėtai pralošia. Jau nekalbu apie plačiai nuskambėjusį LKL skandalą.
Kas apskritai sunkiausia jūsų darbe? Kaip, tarkime, įprastai prasideda ir baigiasi jūsų diena?
Nuolatiniai iššūkiai, vedantys į priekį, yra tiek sunkumas, ieškant optimalaus sprendimo; tiek didžiausias malonumas, kai pavyksta rasti atsakymą ir (ar) sulaukus gražių rezultatų. Didžiausias galvos skausmas yra itin griežti reklamos reikalavimai ir baudos už veiksmus, kurie anksčiau buvo suderinti su kontroliuojančia institucija. Keista, kad nepasikeitus veiklą reguliuojančiam įstatymui, gali pasikeisti tam tikrų dalykų traktavimas ar interpretavimas.
Mano diena prasideda ir baigiasi vienodai. Skaičiais. Sporto rezultatų peržiūrėjimu, įmonės veiklos skaičių išklotine, mini analize. Verslas labai dinamiškas, todėl nuobodžiauti laiko tikrai nėra (šypsosi).
Lažybų bendrovė – iš esmės nedaug įsikūrimo išlaidų ir gana greita grąža, pelnas?
Tikrai taip nėra. Lažybų verslas nėra saldus. Niekada negali būti tikras, kad uždirbsi. Čia apyvarta nereiškia pelno. Greita grąža ir pelnas? Oi, tikrai ne. Pelnas tėra keli procentai. Blogiausia, kad ir jie nėra garantuoti. Reikia netikėtų rezultatų – staigmenų. Būtent tai yra lažybų bendrovių duona. Jei laimi favoritai, jei nėra siurprizų – balansas su neigiamu ženklu beveik neišvengiamas.
Kai turite tiek patirties ir know-how nekyla pagunda tapti visiškai savarankiškam?
Buvau iš dalies savarankiškas kelerius metus. Bet norint sukurti ką nors didelio, reikia ne tik komandos, bet ir investicijų. Todėl sulaukęs Antano Guogos pasiūlymo prisijungti prie jo kuriamos bendrovės, sutikau. Jis dar būdamas mokykloje priiminėjo statymus, tad svajonė turėti lažybų kontorą turėjo kažkada realizuotis (šypsosi).
„TonyBet“ investuoja į technologijas ir kuria savo nuosavą sistemą, todėl vaisių raškymo dar teks palaukti. Nepaisant to, pirmieji rezultatai džiugina. Kiekvieną ketvirtį stabiliai gerėjantys rezultatai rodo, kad esame teisingame kelyje. Ir ateityje planuojame veikti už Lietuvos ribų. Pritraukdami užsieniečių pinigus, galėtume sukurti daugiau darbo vietų, labiau prisidėti prie sporto rėmimo. Tačiau tam reikia politinės valios ir palankesnių sąlygų, kadangi esant dabartinei situacijai daug paprasčiau yra Lietuvoje licencijos neturinčioms bendrovėms, kurios vykdo į šią rinką nukreiptą veiklą, tačiau čia nemoka mokesčių.
Įdomu, ar jūs pats lošiate, lažinatės? Esate azartiškas? Ar esate dėl to nudegęs?
Mėgstu pokerį. Tačiau esu laisvalaikio žaidėjas, lošiu dėl pramogos. Ir man tai labai patinka. Būdamas savarankiškas ir gyvendamas iš lošimų, supratau, kad noriu turėti stabilų pajamų šaltinį ir azartinius lošimus nustumti į antrą planą kaip laisvalaikio praleidimo būdą, kartais leidžiantį pasidžiaugti papildomomis pajamomis. Kartais nežaidžiu visą mėnesį, o kartais lošiu kelias dienas iš eilės. Tai priklauso nuo aplinkybių ir nuotaikos. Džiaugiuosi, kad esu nepriklausomas ir laisvas rinktis.
Kelerius metus gyvenau iš lažybų. Tiek pats lažinausi, tiek administravau keletą internetinių projektų. Taip pat dirbau kazino, lošiau pokerį. Žodžiu, išbandžiau daugelį azartinių lošimų žaidimų, teko pabuvoti tiek vienoje, tiek kitoje barikadų pusėje. Gal dėl to ir neturiu potraukio lošti kazino „prieš sistemą“, tiesiog žinau, kad matematika – ne mano pusėje (šypsosi).
Jei esate azartiškas – kokiose dar gyvenimo srityse?
Manau, kad esu gana azartiškas. Tikslų siekimas tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje srityje dažnai būna su azarto prieskoniu. Praėjusiais metais su draugu susilažinau, kad numesiu 15 kilogramų per mažiau nei pusmetį. Ir numečiau!
Lažybos apskritai turbūt sėkmės dalykas? Kaip jūs pats vertintumėte – jums gyvenime sėkmės pakako? Ar teko grumtis, kaip sakoma, už kiekvieną žemės pėdą?
Sėkmės faktoriaus esama, tačiau tai tikrai nėra pagrindinis dalykas lažybose. Domėjimasis, ankstesnių rezultatų analizė, įvairių veiksnių ir aplinkybių vertinimas veda į sėkmę. Yra lažybų bendrovių nustatyta tikimybė, išreikšta koeficientu, ir yra kita medalio pusė – pasiūlyto santykio vertingumas lošėjui. Lažybose kaip ir gyvenime kartais užtenka atsidurti tinkamoje vietoje tinkamu metu, išgirsti atitinkamą informaciją, susieti ją su turimais faktais, kad galėtum priimti teisingą sprendimą.
Buvo situacijų gyvenime, kai teko retoriškai klausti, kodėl vyksta tam tikri dalykai. Tačiau pradedu tikėti, kad „kenčiantiems – dangus“ (šypsosi). O jei rimtai, tai noriu pasakyti, kad, nuoširdžiai siekiant užsibrėžtų tikslų, nieko nėra neįmanomo.
Įsidėmėjau jūsų pareigingumą – tai prigimtinė savybė ar jums teko ją ugdytis?
Tiek mokykloje, tiek studijuodamas buvau gana stropus. Ne pirmūnas, tačiau pareigingas ir veiklus. Tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe stengiuosi nežadėti to, ko negalėsiu įgyvendinti. O užsibrėžęs tikslą atkakliai jo siekiu, nes mane domina ne tik rezultatai, bet ir pats jų siekimo procesas. Pareigingumas, sąžiningumas, pozityvumas, asmeninės nuomonės reiškimas ir atsakingumas – savybės, dėl kurių pelniau kolegų ir verslo partnerių pasitikėjimą ir pagarbą.
Pastebėjau ir literatūrines jūsų ambicijas – galbūt rašote? Kokia įdomi galbūt būtų knyga – lažybų pasaulio užkulisiai...
Tokia knyga tikrai kada nors pasirodys (šypsosi). Tik ne lažybų pasaulio, o azartinių lošimų. Ir ne tik užkulisiai, bet ir scena, ir fasadas! Bent jau planuoju knygoje skirti vietos tiek prisiminimams iš asmeninės darbo patirties kazino, tiek aprašyti įspūdžius iš pokerio turnyrų ir su jais susijusius nuotykius.
Esate man pasakęs tokią frazę: „Būtent taip stengiuosi gyventi – daryti tai, kas patinka.“ Mintis taikoma tik darbui ar tai apskritai jūsų gyvenimo filosofija?
Taip, tai savotiška mano gyvenimo filosofija. Ji atsirado prieš kelerius metus, kai supratau, kad noras gyventi patogiai, gali virsti realybe – kai dirbi tai, kas patinka, kas teikia malonumą. Žinoma, yra dalykų, kurie neteikia malonumo, tačiau vis tiek juos tenka daryti.
Ir paskutinis klausimas – kas gyvenime jums apskritai atrodo svarbu, svarbiausia?
Svarbu būti savimi. Svarbu turėti tikrų draugų. Svarbu nesielgti taip, kaip nenorėtum, kad su tavimi elgtųsi. Svarbu mėgautis gyvenimu. Svarbu dirbti mėgstamą darbą, o svarbiausia – turėti mylimą ir mylintį žmogų.
