Lazdijų rajono, Seirijų Antano Šmuidzinavičiaus gimnazijoje, mokslo metai pasibaigė slogia nuotaika – panašu, kad moksleiviai per 12 metų taip ir neišmoko matematikos. Valstybinio egzamino neišlaikė net 82 procentai abiturientų. Tai yra, iš 11 išlaikė tik du. Mokyklos vadovybė neslepia: gavus rezultatus ištiko šokas.
„Matematikos egzaminų rezultatai mus labai šokiravo. Nesakyčiau, kad mes tikėjomės, kad tobulai viskas vyks ir tikėjomės, kad gal bus du, trys neišlaikiusieji. Nes vis tiek būna egzamine ir tas sėkmės toks faktorius, bet šį kartą sėkmė mus apleido“, – sako direktorės pavaduotoja Kazimiera Gegužienė.
Anot pavaduotojos, vaikams nepasisekė tik matematika. Kitų dalykų egzaminų rezultatai nesiskyrė nuo ankstesnių metų, o bendras mokyklos pasiekimų rodiklis net aukštesnis nei iki šiol. Seirijų gimnazijos vadovai sako, kad prieš naujus mokslo metus su mokytojais analizuos situaciją ir bandys išsiaiškinti, kodėl vaikams taip nepasisekė matematikos egzaminas.
„Vaikai, turbūt, ar jie atsipalaidavo, ar jie pavargo. Gal jie to nuotolinio ugdymo metu, jie kitaip dirbo ir ta realybė juos truputėlį pristabdė“, – kalba K. Gegužienė.
Matematikos egzamino rezultatas pribloškė ir Lazdijų savivaldybės specialistus. Anot švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovės, tokio blogo rezultato rajone nėra buvę.
„Kas mokėsi atsakingai, kad ir tą patį matematikos egzaminą, kuris mums pats nesėkmingiausias iš visų, kaip ir daugeliui šalies savivaldybių, buvo mokinys, kuris gavo šimtuką. Vadinasi, buvo galima įveikti, buvo galima išspręsti užduotis“, – kalba skyriaus atstovė Asta Zablackienė.
Seirijuose kalbinti žmonės nepuola kaltinti mokytojų ar mokinių, kad matematika taip nepasisekė. Vieni sako, kad daug informacijos, kuri yra įtraukta į ugdymo programą, gyvenime nereikalinga.
Vyresni kaltina technologijas, sako, vaikams šiais laikais galvoti nebereikia – užtenka įsijungti kompiuterį ar telefoną:
„Kažkaip reikia kompiuterių sumažinti, kad daugiau galvotų. Dabar viską gatavą gauna, jiems nereikia skaičiuoti. Na, ar ne?“
„Nei mes šaknį traukiame kur gyvenime, nei nieko. Psichologijos daugiau reikėtų pamokų nei matematikos.“
„Matematikos tai nemanau, kad visko reikia. Yra daug tokių dalykų, kurių kasdieniame gyvenime nepanaudosi. Per daug perkrauna, ypač tuos vaikus, kurie nėra jai gabūs ir kažkaip nusmukdo tą žmogų.“
Kodėl viename Lietuvos krašte tokie blogi rezultatai, o kitame – nepalyginimai geresni?
Kaunas šiemet triumfuoja: kas tryliktas abiturientas – šimtukininkas. Ten dvyliktokų rezultatai viršija šalies vidurkį. Gabijos valstybiniai brandos egzaminai įvertinti net 6 šimtukais. Mergina sako, kad tokio stulbinančio rezultato pasiekė sunkiu darbu. Anot kaunietės, matematikos egzamino užduotys nebuvo neįveikiamos. Greičiausiai mokiniams pritrūko pasiruošimo, mano šimtukininkė.
„Aš manau, kad būtini geri pedagogai ir tas įdirbis, nuoseklus įdirbis. Tačiau mokiniams galbūt palinkėčiau susikoncentruoti ne į balus, bet būtent į žinias ir gebėjimus“, – tikina šimtukininkė Gabija Jakelaitytė.
„Labai ir nestebina, nes mes tokių pozicijų ir siekiame. Ir mokyklos siekia, ir mokytojai. Ir manome, to bendro bendro tokius rezultatus ir turime. Mokinių, mokytojų ir, aišku, bendradarbiaujant su šeima“, – tvirtina Kauno savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.
Ar regionuose vaikai mažiau gabesni nei didmiestyje? Tikrai ne, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos direktorius. Anot Arūno Bučnio, vienos priežasties, kodėl kai kuriems abiturientams egzaminai tapo neįveikiami – nėra. Koją daugeliui pakišo nuotolinis mokymas. Dar kiti – pervertino savo jėgas. Bet neišlaikyti egzamino esą nepateisinama. Mokytis buvo skirti visi 12 metų.
„Dejuoja visa Lietuva, kaip čia yra, kaip vaikai yra nuskriausti dėl to žemiausio pasiekimo lygmens, kad jie net neišlaikė egzamino. Baigiant vidurinio ugdymo programą negalima jo neišlaikyti“, – sako LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys.
Matematikos egzamino šiemet neišlaikė daugybė abiturientų – net 35 procentai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė parengusi daug pakeitimų, kad tokia bloga situacija nebepasikartotų. Vienas pokytis – parengta nauja matematikos bendroji programa. Ji mokyklose bus pradėta taikyti po metų.
