Antradienio vakarą tarnybos skubėjo į Vilniaus rajoną, kur kilo konfliktas tarp įžymios Lietuvos poros.
Prokuratūra ėmėsi veiksmų dėl konflikto
Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl, įtariama, fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui (pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.).
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl š. m. balandžio 4-osios vakaro įvykių, kai policija gavo iškvietimą į Vilniaus rajone gyvenančios šeimos namus, įtariant, kad šeiminio konflikto metu vyras smurtavo prieš savo sutuoktinę.
Šiuo metu atliekami būtini tyrimui veiksmai, renkami reikšmingi duomenys, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Įtarimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui pareikšti galimai smurtavusiam vyrui. Jis po apklausos iš areštinės buvo paleistas.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai tenkino prokuroro prašymą ir įtariamajam skyrė kardomąją priemonę – įpareigojimą 2 mėnesius gyventi atskirai (skyriumi) nuo nukentėjusiosios.
Tarnybas išsikvietė pati V. Siegel
Policija pranešė, kad konfliktas įvyko antradienio vakarą apie 21 val. 49 min. Į namus Vilniaus rajone Geležų kaime buvo iškviestos tarnybos. Konflikto metu teko įsikišti ne tik policijai, bet ir greitosios pagalbos medikams. Konflikto metu nukentėjo V. Siegel, kuri kreipėsi į medikus.
Vyras galimai smurtavo prieš moterį poros namuose Vilniaus rajone. Namuose apsilankė greitoji pagalba ir medikai, o L. Suodaitis buvo uždarytas į areštinę.
Policija praneša, kad į pareigūnus ir tarnybas dėl kilusio konflikto kreipėsi pati V. Siegel. Ji paskambino tarnyboms.
„Namuose vyko konfliktas. Vyras smurtavo prieš moterį ir moteriai prireikė medikų pagalbos. Kreipėsi į ligoninę, o vyras uždarytas į areštinę.
Jis yra dar sulaikytas, areštinėje. Atliekami pirminiai procesiniai veiksmai, apklausos. Pirmiausia apklausiami tie, kurie areštinėje ir paskui bus apklausiama nukentėjusioji“, – trečiadienio rytą tv3.lt teigė policijos atstovė Julija Samorokovskaja.
Daugiau apie V. Siegel sveikatos būklę kol kas nežinoma. Pati V. Siegel TV3 žurnalistams atsisakė komentuoti situaciją, bet vėliau kelis žodžius parašė savo „Instagram“ paskyroje. Jos buvęs pirmasis vyras Danielius Bunkus taip pat nenorėjo kol kas nieko komentuoti.
Pasak policijos, dėl detalesnės informacijos reikėtų kreiptis į prokuratūrą, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas ir byla keliauja pas prokurorus.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
140 str. fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymima, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
V. Siegel: „Esu sukrėsta, šoke, pažeminta“
Trečiadienio rytą po kilusio incidento prakalbo ir pati nukentėjusi V. Siegel. Socialiniame tinkle „Instagram“ ji paviešino trumpą žinutę.
„Esu sukrėsta, šoke, pažeminta. Daugiau negaliu nieko kol kas parašyti. Kiekvienas žodis dabar – neapsakomai sunkus. Atima visas jėgas. Tenoriu padėkoti medikams už pagalbą ir pareigūnams už greitį“, – rašė V. Siegel.
Viktorija ir Laurynas susituokė 2021-ųjų metų vasarą, o 2022-aisiais susilaukė sūnaus. Tiesa, jau kurį laiką sklandė kalbos, kad žinoma pora nesutaria ir ruošiasi skyryboms.
Kiek anksčiau V. Siegel su L. Suodaičiu apsilankė ir tv3.lt bei „Tėvų darželio“ tinklalaidėje „Tėvai paprastai“, kurioje papasakojo apie motinystę ir tėvystę.
Sureagavo ir vaiko teisių gynėjai
Situaciją pakomentavo ir vaiko teisių specialistai. Jie atkreipia dėmesį, kad svarbu užtrikrinti vaikų saugumą.
Kaip teigia Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė, smurtas artimoje aplinkoje – viena skaudžiausių šeimos problemų, kuri paliečia kiekvieną jos narį.
„Smurtinėse situacijose nukenčia ne vien konfliktuojantys suaugusieji, bet net ir matomas smurtas gali palikti ryškius emocinės ir psichologinės žalos pėdsakus tolimesniame vaiko gyvenime. Bet kuriuo atveju, šeimoje įvykęs smurtas signalizuoja apie patiriamus sunkumus ir pagalbos poreikį. Tam, kad vaikas augtų saugioje, jo poreikius atliepiančioje aplinkoje, pirmiausiai pagalba reikalinga visai šeimai – suaugusiesiems svarbu išspręsti savo emocinius sunkumus, įveikti savo krizes ir nuo jų apsaugoti savo vaikus“, – atsakė L. Baranauskienė.
Vaiko teisių gynėjai teigia, kad yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną – žodžiu, raštu ar bet kuria kita forma – gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, o ištikus krizinei situacijai konsultuoja šeimos narius bei tikslingai nukreipia pas kitus specialistus – psichologus, medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus ir kt.
„Įprastai nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą ir visada individualiai bendraujame su kiekvienu jos nariu, išklausome vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti. Vertindami situaciją šeimoje, siekiame identifikuoti galimas problemas ir drauge ieškome geriausių sprendimo būdų, kurie padėtų šeimai įveikti sunkumus ir leistų kiekvienam jos nariui jaustis saugiai.
„Kalbant apie galimo smurto šeimoje atvejus, pirmiausia vaiko teisių gynėjai pasirūpina, jog vaikas liktų saugioje aplinkoje ir artimų žmonių, galinčių suteikti jam visapusišką gerovę, priežiūroje“, – atsakė L. Baranauskienė.
Kalbant apie galimo smurto šeimoje atvejus, pirmiausia vaiko teisių gynėjai pasirūpina, jog vaikas liktų saugioje aplinkoje ir artimų žmonių, galinčių suteikti jam visapusišką gerovę, priežiūroje. Pokalbio su vaiku metu, vaiko teisių gynėjai išklauso jo nuomonę, aiškinasi, kaip vaikas jaučiasi, ką jis šiuo metu išgyvena, sprendžia, kokius veiksmus reikėtų atlikti, kad vaikas pasijustų geriau. Visuomet siekiama korektiško pokalbio, nesmerkiant ir nevertinant tėvų elgesio bei stengiantis neiššaukti vaiko gynybiškumo.
Vaikai linkę atsiverti, jeigu tinkamai prakalbinami, jaučiasi saugūs ir pasitiki žmogumi. Tam reikia empatijos, kantrybės, neskubėti ir nespausti vaiko. Siekiame, kad nuo netinkamo suaugusiųjų elgesio kenčiantys vaikai žinotų, jog vaiko teisių gynėjai ir kitos vaikų saugumu besirūpinančios tarnybos yra pasiruošusios išklausyti, suprasti ir suteikti visapusiškai reikalingą pagalbą, kuri leistų vaikui jaustis saugiam, o šeimai padėtų identifikuoti smurtą sukeliančias priežastis, paskatintų spręsti susikaupusias problemas, įkvėptų stengtis ir keistis dėl visų šeimos narių gerovės.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog kiekvienas galime padėti sustabdyti smurtą visuomenėje, tad pastebėjus bet kurios rūšies smurtą nuo kurio galimai kenčia vaikai, prašome nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją“, – atsakė L. Baranauskienė.
Tinklalaidę galite žiūrėti čia:
