Skirtingai nei 1997 metų prezidento rinkimuose, Rolandas Paksas rinkimus prieš Valdą Adamkų laimėjo aiškia persvara ir niekas negalėtų suabejoti jo pergalės tikrumu. Tačiau politikoje politinės konkurencijos santykiai nesibaigia tol, kol nors vienas iš oponentų turi pretenzijų.
Šių pretenzijų pasireiškimas politikoje ir nužymi tas įtampas, kurios vienaip ar kitaip pasireikš netolimoje ateityje ir nulems visos šalies politines perspektyvas.
Siekiant apžvelgti Rolando Pakso padėties konfigūraciją privalu susimąstyti apie šio politiko ir jo vadovaujamos partijos santykius su: 1) frakcijomis Seime; 2) politinėmis partijomis; 3) visuomene, kuriai yra pažadėta pernelyg daug, kad galima būtų įgyvendinti per keletą metų esant Prezidentūroje ir neturint realių svertų daryti konkrečius sprendimus. Ir papildoma problema tampa prezidento komandos formavimas.
Seime liberalai demokratai yra atviroje konfrontacijoje su TS/LK, LLS bei NS frakcijomis. Socialdemokratų pozicija jų atžvilgiu yra dvilypė. Tai leidžia liberaldemokratams pradėti derybas su šia gausiausia Seimo frakcija dėl tokių pirminių naujojo prezidento veiksmų kaip premjero kandidatūros teikimas Seimui. Premjero kandidatūros teikimo problema gali suartinti prezidentą ir socialdemokratus, tačiau susilpninti socialdemokratų ir socialliberalų koaliciją. Taigi nuo pirmosios dienos Seimas prezidentui Rolandui Paksui tampa iš esmės opoziciniu ir netgi priešišku.
Politinių partijų santykis su liberaldemokratais nėra toks matomas, tačiau savivaldos lygyje partijos, turinčios daugumą savivaldybių tarybose, parodys, kaip iš tiesų yra žvelgiama į naująjį prezidentą ir kas iš tiesų yra ta politinė jėga, žinanti, kaip vykdoma ūkinė veikla vietose ir kas realiai sprendžia tiesiogines žmonių problemas.
Visuomenė iš esmės yra nuomonių konfigūracija, o tai reiškia, kad keičiantis politikų pozicijoms - buvęs opozicijos atstovas tampa prezidentu ir atsakingu už visa tai, ką dar prieš kelias dienas kritikavo. Taigi visuomenė keičia nuomones daug greičiau, nei politikai geba pakeisti ekonomines ir socialines gyvenimo sąlygas. Keičiantis nuomonėms, keisis ir politiko bei jį remiančios partijos įvaizdis, reali galia daryti įtaką politiniam bei ekonominiam elitui. Suprantama, kad R. Paksas sieks kontroliuoti visuomenės nuomonę. Tačiau ir besivienijanti dešinė bei kairė nestovės vietoje.
Mes matysime, kaip žiniasklaida taps politinės kovos dėl galimybės daryti įtaką visuomenei objektu. Tai bus įnirtinga ir pakankamai aistringa kova.
Šiandien Rolandui Paksui iškyla komandos problema. Prezidentūroje jam reikalingi savi, patikimi ir profesionaliai dirbantys specialistai, politikai. Tačiau Seime esantys politikai tampa tuo instrumentu, kuriuo Paksas bandys komunikuoti su Seimu. Na, o į Prezidentūrą kviečiamų bei tam tinkamų žmonių jis dar neįvardijo ir, matyt, tai taps viena iš sudėtingesnių daug padaryti pasižadėjusio žmogaus problemų.
