Romualdas Ozolas su bendražygiais ėmėsi kurti naują politinę partiją, kuri užimtų politinę erdvę, atsilaisvinusią po to, kai Centro sąjunga apsisprendė jungtis su liberalais ir moderniaisiais krikščionimis demokratais. Partijų susijungimas visada yra pozityviai vertinamas visuomenėje, nes jis rodo jėgų sutelkimą ir nesutarimų tarp politikų pabaigą.
Tačiau ir naujų partijų kūrimasis nėra blogas ženklas. Tai dažniau būna nesuprantamas, papildomų komentarų reikalaujantis veiksmas. Todėl Nacionalinės centro partijos atsiradimas politikoje ir į politikos paraštę išstumtų politikų grįžimas į aktyvią veiklą reikalauja atidesnio dėmesio.
Kokios naujos politinės partijos kūrimo priežastys? Jų gali būti kelios, tai ir:
1. Paprasčiausios politinės R. Ozolo ambicijos. Išties šis politikas, apie dešimt metų įspūdingai dominavęs Lietuvos politikoje, buvo išstumtas iš jos užtektinai gėdingai, kai jo vadovaujama partija skaudžiai pralaimėjo rinkimus į Seimą. Tokia politinės veiklos pabaiga negalėjo patenkinti ambicingo ir daug pretenzijų turinčio politiko. Jis ne kartą bandė grįžti į realią politiką, kurdamas frakcijas Centro sąjungoje, darydamas griežtus pareiškimus žiniasklaidoje dėl vienų ar kitų politinės situacijos pasikeitimų, tačiau įsiterpti į kietai sukaltą partinių struktūrų sistemą jam nesisekė.
2. Centro erdvės išlaisvinimas ir galimas jos užleidimas liberaldemokratams, nors jie ir bando save vardyti dešiniąja partija. R. Ozolas ir jo šalininkai puikiausiai supranta, kad Centro sąjungai susiliejus su liberalais sustiprės dvipartinės sistemos galimybė - centras liks tuščias. O esant tuščiam centrui visada gali atsirasti politinė partija, kuri panorės tą vietą užpildyti savimi. Realiausia politinė partija, kuri galėtų užimti centrą, yra liberaldemokratai. Tai nauja, agresyvi ir besiplečianti partija, kuriai verkiant reikia ideologinio ženklo. Centras visiškai gali tapti tokiu ženklu. Taigi R. Ozolo Nacionalinė centro partija šioje situacijoje - ne atsitiktinumas, bet loginis politiko veiksmas, sietinas su politinės skalės dinamikos suvokimu.
3. Politinių ir ekonominių struktūrų, bendradarbiaujančių ir gaunančių pelną iš centro politikos, interesas turėti jiems naudingą nišą politikoje. Su centro jėgomis yra susiję užtektinai daug verslo atstovų, kurie turėdami konkrečius ryšius su konkrečiais politikais gali nenorėti susiliejimo, gali atsisakyti finansuoti politikus, jei keisis partijos pozicijos, gali įtarti, kad keisis, t.y. mažės jų įtaka politikams ar politikai, tiesiog gali numanyti, kad pokyčiai centre išstumia juos iš politikos. Dėl visų šių priežasčių Nacionalinė centro partija tampa paprasčiausiai neišvengiama ir reikalinga.
4. Galų gale yra pakankamai daug nepatenkintų susijungimu politikų, kurie turėdami nusistovėjusias pozicijas savivaldoje nenori jų užleisti kitiems. Jie jungiantis partijoms mato tiesioginį pavojų savo vietai savivaldybėse, savo karjerai ir taip pat įtaria pavojų tiems savo įsipareigojimams visuomenei, kurių įgyvendinimą yra suplanavę vykdyti per savarankišką partiją.
Taigi R. Ozolas nesukūrė atsitiktinės ir vien ambicijomis grindžiamos partijos. Nacionalinė centro partija atsirado kaip dėsningas politinių struktūrų ir interesų dreifo rezultatas.