Įkūrus naują Pilietinės demokratijos frakciją, kurios daugumą sudaro nuo Darbo partijos frakcijos atskilę politikai, Seime susiformavo nauja įtampos linija. Mat šiandien, kai didžiausia ir daugiausia socialdemokratams rūpesčių kėlusi darbiečių frakcija sumažėjo, valdančiojoje koalicijoje socdemai vėl ima jaustis esą svarbiausi.
Prieš savivaldybių tarybų rinkimus tokia padėtis jiems ypač naudinga – sustiprintas politinis užnugaris ir galimybė panaudoti visus įmanomus administracinius išteklius.
Tačiau Darbo partija ir jos frakcija Seime lieka stipri jėga ir gali daryti rimtą įtaką Vyriausybės veiklai bei valdančiosios daugumos sprendimams. Todėl Viktoro Muntiano įkurta frakcija tampa rimta atsvara darbiečiams. Šiandien socialdemokratai tikrai pasinaudos dviejų frakcijų narių (darbiečių ir Pilietinės demokratijos frakcijos) nesutarimais. Taigi pagrindiniai konkurentai Seime jau rungsis ne su socialdemokratais, bet tarpusavyje, kad išsaugotų savo pozicijas ar iškovotų naujas.
Pilietinės demokratijos frakcijos nariai aiškiai pasakė, kad jiems rūpi turėti valdžios svertus. Vadinasi, derybos ir įtampa dėl postų perdalijimo neišvengiama.
Darbo partijos atstovai puikiausiai supranta, kad dabartinė koalicija kabo ant plauko ir jų staigūs veiksmai gali sugriauti Vyriausybę, nes bet kokiu metu galimas ministro Vladimiro Prudnikovo atstatydinimas. Galimas ir vieno iš socialdemokratų ministrų dirbtinis atsistatydinimas, kuris lemtų Vyriausybės griūtį. Na, o sudarant naują Vyriausybę galimi nauji derybų partneriai ir netgi nauja valdančioji dauguma.
Įtampą šiandieninėje situacijoje lėmė ir staigus Algirdo Brazausko sprendimas pasirašyti skyrimus į ministrus. Taip pašalinta galimybė toliau derėtis su nauja frakcija dėl ministro posto, o ministrų kandidatūrų klausimas permestas prezidentui. Taigi socialdemokratai perleido įtampą partneriams ir prezidentui. Kai politikai ginčysis, kas ir kokius svertus turėtų valdyti naujoje situacijoje, socialdemokratai galės tvirtinti savo realią įtaką Seime.
Be šių valdžios perdalijimo klausimų, vis labiau ryškėja kita rimta problema – darbiečių gretų mažėjimas. Darbo partijai, kuri aiškina apie stabilumą ir pastovumą savo gretose, išties atsiranda realus išsivaikščiojimo ir partijos uždarymo pavojus. Todėl artimiausiomis dienomis matysime ne tik derybas (ar kalbas) dėl valdžios svertų perdalijimo, bet ir nervingus partijos vadų bandymus sulaikyti beišsivaikščiojančius.
Visi šie įvykiai trauks mūsų dėmesį ir bus nuolat aptarinėjami žiniasklaidoje bei visuomenėje. Kalbos apie partijos nykimą sukels rinkėjų abejones ir norą rasti kitų politikų, kitų partijų.
Dr. Lauras Bielinis yra VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, socialinių mokslų daktaras.
Ankstesnės „Rinkimų nuojautos“: 1 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_336517), 2 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_337859), 3 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_341226), 4 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_343065), 5 (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_349239), 6 (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_350054), 7 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_351780), 8 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_352548)
